„Lyčių lygybė yra būtinas veiksnys visuomenių progresui ir darniam vystymuisi, o religija dažnai yra matoma kaip trukdis tam. Tačiau pasaulis iš tiesų yra sudėtingesnis: šiuolaikinėse visuomenėse matome religijos sugrįžimą į viešąją erdvę, jos vaidmuo yra permąstomas.
Todėl savo projekte bandėme pasižiūrėti, kaip šio permąstymo fone religija sąveikauja su lyčių lygybės įgyvendinimo tikslais ir praktikomis. Tai – ambicingas tikslas, ir vieno atsakymo čia nėra, bet nuveikėme labai daug“, – reziumuoja sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Milda Ališauskienė, projekto „ReliGen“ vadovė, apibendrindama projekto svarbą ir pasiekimus.
Tarptautinis, tarpdisciplininis projektas „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai (ReliGen)“ siekė ištirti lyčių lygybės sampratos raidą bei suvokimą Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenėse, taip pat – religijų viduje vykstančius pokyčius, susijusius su lyčių lygybe, religijų vaidmenį viešose diskusijose apie lyčių lygybę bei lyčių lygybės aspektus religinės socializacijos procese. Projekte dalyvavo mokslininkai iš visų trijų Baltijos šalių ir Norvegijos.
Tarp projekto tyrėjų – ir dvasininkės
Projekto metu buvo tiriamos religinės daugumos bei religinių mažumų grupės Baltijos šalyse – Romos katalikai, ortodoksai, evangelikai liuteronai, musulmonai ir šiuolaikiniai pagonys. Tyrime kalbintos moterys dalinosi savo patirtimis ir požiūriais apie religiją ir lyčių lygybę. Anot profesorės, dažna tyrimo pašnekovė Baltijos šalyse pažymėjo, kad sovietmečiu joms teko susidurti su neigiamomis patirtimis lyčių lygybės srityje. Kitas tyrimo metu išryškėjęs bendrumas – religingos lietuvės, latvės ir estės gana dažnai išreiškė tam tikrą nepritarimą lyčių lygybės idėjai.
„Dalis tyrimo metu kalbintų religingų, tai yra tikinčių ir praktikuojančių, moterų nurodė Bibliją kaip šaltinį, iš kurio semiasi idėjų kalbėdamos apie nepritarimą lyčių lygybės klausimams. Tačiau mūsų komandoje dirbusios Biblijos tyrinėtojos teigia, kad gan dažnai to, ką šios moterys galvoja esant Biblijoje, ten nėra aptinkama. Tad galime sakyti, kad susiduriame su situacija, kuomet pašnekovių susikonstruotas Biblijos vaizdinys nevisai atitinka tikrovę“, – pasakoja prof. M. Ališauskienė.
Projekto komandą sudarė ne tik religijų ir lyčių studijų tyrėjos ir tyrėjai, įvairių disciplinų atstovai ir atstovės, bet ir dvasininkės, tarnaujančios bažnyčiose, praktikuojančios kunigystę ir tyrinėjančios Bibliją. Pasak projekto vadovės, projekte pavyko suburti tarpdisciplininę ir kompetentingą tyrėjų komandą.
Religiniai lyderiai nerimauja dėl moterų įšventinimo
Tarp svarbiausių projekto tikslų buvo siekis ištirti, kokį vaidmenį religijos turi formuojant viešąjį diskursą apie lyčių lygybę. „Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek Baltijos šalyse, tiek ir Norvegijoje religinės organizacijos linkusios formuoti lyčių lygybei atsparius arba dažnai vadinamus anti-genderistinius aljansus“, – pažymi prof. M. Ališauskienė, akcentuodama, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi tiek panašumų, tiek skirtumų kalbant apie religijos vaidmenį viešojoje erdvėje.
Mokslininkė pabrėžia, jog lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra priklausomas nuo politinių struktūrų, todėl svarbu vykdyti šiai temai skirtus mokslinius tyrimus, kurie suteiktų galimybę vyriausybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms pamatyti sąveiką tarp religinių tikėjimų, praktikų ir organizacijų bei lyčių lygybės įgyvendinimo.
„Tyrimo duomenys parodė, kad religinių organizacijų lyderiai nerimauja dėl didesnio moterų įsitraukimo į religinių organizacijų veiklas ir tapimo dvasininkėmis, siekiama išlaikyti esamą padėtį, kai vadovaujančias pareigas užima bei sprendimus priima vyrai, pasitelkiami argumentai, kad pokyčiai atneštų nepageidaujamas pasekmes tiek visuomenėje, tiek bažnyčiose. Argumentus tokiai pozicijai pagrįsti bažnyčių hierarchai randa ir konspiracinėse teorijose“, – vieną iš tyrimuose atskleistų aspektų išskiria sociologė, papildydama, jog socialiai konservatyvios religinės organizacijos nėra homogeniškos – jų viduje galima aptikti skirtingų nuomonių.
Tarp religingų moterų – pasipriešinimas moterų teisėms ir savita lyčių lygybės samprata
Prof. M. Ališauskienė pažymi, jog projekto metu buvo atskleista, kaip religinės organizacijos formuoja požiūrį į lyčių lygybę. Pavyzdžiui, kai kurios kalbintos religingos moterys išreiškė priešiškumą Europos Tarybos Stambulo konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, nors kartu pripažino, kad pačio dokumento neskaitė ir vertindamos remiasi religinių autoritetų nuomone. Taip pat pašnekovės priešinosi lytinio švietimo įtraukimui į vidurinio ugdymo programas ir netgi moterų teisėms apskritai. Vis dėlto, gana dažnai tokia pasipriešinimo pozicija buvo užimta sekant viešas diskusijas, tuo tarpu kasdieniniame gyvenime kalbintos moterys atskleidė įgyvendinančios lyčių lygybės principus.
„Tikinčios ir praktikuojančios moterys neretai linkusios pasitelkti savo religinius autoritetus kalbėdamos apie lyčių lygybę: Šventąjį Raštą, religinius lyderius – dažniausiai tai vyrai, kurie formuoja jų lyčių lygybės sampratą. Tačiau lyčių lygybės sampratą ir praktikas formuoja ne tik religija – lyčių lygybė yra susijusi su visuomenės modernizacijos procesais. Juk mes gyvename tokiose visuomenėse, kur dažna moteris yra išsilavinusi, dirbanti, save išlaikanti. Savarankiškos buvo ir mūsų kalbintos moterys, nepaisant to, kad jos turi savitą lyčių lygybės sampratą. Jos taip pat siekia lyčių vaidmenų pasiskirstymo šeimoje, nori dalintis su vyru vaikų priežiūra, namų ūkio darbais. Tačiau dažna jų kvestionavo lyčių lygybės idėją nurodydama savo tikėjimą ir religinius autoritetus“, – atsiskleidusią priešpriešą tarp įsitikinimų ir kasdienybėje įgyvendinamų lyčių lygybės principų pabrėžia profesorė.
„Projekto rezultatai padėjo geriau suprasti religinių tikėjimų ir praktikų bei religinių organizacijų įvairovę. Darniai besivystanti visuomenė – tai įvairovės visuomenė. Yra tikinčių moterų, kurios kasdienybėje įgyvendina lyčių lygybės idealus. Galbūt jų požiūriai į tai, kaip šią lygybę pasiekti, yra kitokie, tačiau manome, kad turėtume priimti šią nuomonių įvairovę – ne tik apie tai, kas yra lygybė, bet ir apie būdus jai pasiekti. Tyrimų rezultatai parodė, kad diskusija yra sudėtinga ir nevienareikšmė, kintantis religijos vaidmuo visuomenėje daro poveikį tiek lyčių lygybės sampratos kaitai, tiek ir praktikoms, tuo pačiu tenka konstatuoti, kad religija yra tik vienas iš veiksnių, formuojančių šią sampratą bei jos praktikas šiuolaikinėse visuomenėse“, – apibendrina prof. M. Ališauskienė.
Paklausta apie didžiausius iššūkius, su kuriais teko susidurti vykdant projektą, sociologė atskleidžia, kad viena sudėtingiausių užduočių buvo rasti tyrimui tinkamų informančių, kurios galėtų pasidalinti savo mintimis apie sąveiką tarp religijos ir lyčių lygybės, taip pat – apjungti skirtingų mokslinių disciplinų požiūrius į šią sąveiką.
Projektą „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai“ („ReliGen“) vykdė Vytauto Didžiojo, Latvijos, Tartu ir Oslo universitetų mokslininkai. Projekto tyrimų rezultatai bus pristatyti specialiame tarptautinio mokslo žurnalo „Religija ir visuomenė Rytų ir Vidurio Europoje“ (RASCEE) numeryje, kurį planuojama iš leisti 2023 m. pabaigoje, bei tarptautinėje kolektyvinėje monografijoje, kurią planuojama išleisti 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje.
Projektas yra finansuojamas iš Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos EEE finansinių fondų. Projekto sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr.: S-BMT-21-4 (LT08-2LMT-K-01-036).
