Rusija patiria didelę ekonominę įtampą dėl mažėjančių pajamų iš naftos ir dujų, sutrikusių tiekimo grandinių ir krentančių akcijų rinkų, kurią dar labiau apsunkina pasaulinės prekybos sutrikimai ir vidaus demografiniai iššūkiai, darantys įtaką kariuomenės verbavimui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pasiuntinį Kirilą Dmitrijevą į Vašingtoną apsvarstyti bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis galimybių, tačiau Maskva laikosi griežtų paliaubų sąlygų ir, nepaisant trumpalaikių diplomatinių įsipareigojimų, rizikuoja sugriežtinti sankcijas ir sustiprinti tarptautinę izoliaciją.
Rusijos geopolitinės pozicijos ir toliau silpnėja, nes didžioji Europos dalis toliau vieningai remia Ukrainą ir mano, kad Rusija yra atsakinga už taikos derybų vilkinimą ir nutraukimą.
Rusija yra viena iš nedaugelio šalių, kurioms naujieji JAV prekybos tarifai tiesioginės įtakos neturi. Tačiau poveikis jos ekonomikai vis tiek yra didelis, o politines pasekmes galima interpretuoti įvairiai.
Pajamos iš naftos ir dujų eksporto mažėja nuo metų pradžios, o dėl dabartinio naftos kainų kritimo tikimasi, kad jos dar labiau ir giliau mažės. Maskvos akcijų rinka patyrė staigų nuosmukį, o įvairios tiekimo grandinės, jau ir taip iškreiptos ir pailgėjusios dėl sankcijų, dar labiau sutriko. Saudo Arabijos ir kitų OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) valstybių sprendimas sušvelninti naftos gavybos kvotas lėmė tai, kad šio kartelio įtaka pasaulio energijos rinkose sumažėjo.
Dėl šios sumaišties Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galėjo būti lengviau užmaskuoti savo sabotažą JAV vadovaujamose taikos įvedimo pastangose jo kare prieš Ukrainą, tačiau iš tikrųjų spaudimas iš daugelio pusių išlieka stiprus.
Norėdamas paaiškinti savo nesusitaikymą, V. Putinas į Vašingtoną išsiuntė savo draugiškiausią derybininką Kirilą Dmitrijevą. Jis susistiko su keliais įtakingais pareigūnais, įskaitant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio.
Šis jaunatviškas, verslus pasiuntinys neturėjo įgaliojimų sušvelninti griežtų Putino paliaubų sąlygų, tačiau bandė ieškoti kitų galimo bendradarbiavimo galimybių, pradedant bendradarbiavimu Arkties regione ir baigiant retųjų žemės elementų paieškomis.
Paskatos, kurias jis galėjo pasiūlyti, nebuvo itin viliojančios, o Putino delsimas, atrodo, lemia griežtesnes sankcijas Rusijos naftos eksportui.
Vis dėlto Dmitrijevas gali laikyti pasiekimu Rubio teiginį, kad Rusija turi „kelias savaites, o ne mėnesius“, kad pademonstruotų pasirengimą sudaryti taikos susitarimą.
Šis laikotarpis suteikia Putinui galimybę pradėti dar vieną puolamąją operaciją ir sustiprinti savo pretenzijas kontroliuoti strateginę iniciatyvą. Šiuo metu nesiliaujančios Rusijos atakos neduoda jokių teritorinių laimėjimų, nepaisant didelių nuostolių.
Būtinybė papildyti mažėjančius „didžiuosius batalionus“ privertė V. Putiną nustatyti rekordinį pavasario šaukimo į kariuomenę skaičių – 160 000 šauktinių, nepaisant to, kad demografinė padėtis Rusijoje toliau blogėja.
Naujam puolimui reikėtų ne žalių šauktinių, o šviežiai apmokytų atsargos karių, ir jis gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei Vakarų pagalba Ukrainai bus apribota.
Putinas gali numanyti, kad prekybos karas pagilins ir taip garsiai skambančius nesutarimus Vakarų aljanse, tačiau Rubijus Briuselyje susirinkusius užsienio reikalų ministrus patikino, kad D. Trumpas planuoja dalyvauti birželio pabaigoje Hagoje vyksiančiame Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) aukščiausiojo lygio susitikime.
Demonstruojant Vakarų solidarumą buvo paskelbtas bendras pareiškimas dėl Rusijos atsakomybės už taikos derybų vilkinimą ir nutraukimą.
Jame taip pat pakartotas ryžtas didinti išlaidas kolektyviniam saugumui. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha po balandžio 3 d. NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio gyrė naujus daugelio Europos valstybių paramos įsipareigojimus.
Tiesa, gresiantis naujas nuosmukis verčia abejoti pagrindinių Europos valstybių gebėjimu išlaikyti šią paramą ir kartu investuoti į savo gynybos pajėgumus. Maskva bando pasinaudoti šiomis abejonėmis, stiprindama savo prieštaravimus dėl Europos taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje ir nukreipdama į Vokietiją perspėjimus dėl dar nesuformuotos vyriausybės siūlomos „pakartotinės militarizacijos“.
Praėjusią savaitę Varšuvoje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime, kuriame dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vis dėlto buvo nustatytos realios gairės, kaip padaryti Ukrainą svarbia Europos saugumo sistemos dalyve, o ne brangiai kainuojančiu priedu.
Europoje vykstantys aukšto lygio politiniai aukščiausiojo lygio susitikimai, kuriuose nuolat dalyvauja Ukraina, atskleidžia daug saugumo trūkumų ir reikalauja sprendimų, kurie daugeliui populistinių politikų atrodo per sunkūs.
Maskvos apžvalgininkų bandymai sumenkinti Europos vienybės stiprinimą ir vaizduoti daugybę susitikimų kaip tuščias kalbas prilygsta saviapgaulei ir fiasko neigimui įprastame „anglosaksų priešiškumo“ mitologijos diskurse.
Naujosios Maskvos intrigos, kuriomis siekiama prisivilioti D. Trumpą ir kritikuoti Europos „karo partiją“, prieštarauja Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) pastangoms užimti griežtą konfrontacinę poziciją Jungtinių Valstijų atžvilgiu, kartu puoselėjant ryšius su Europos Sąjunga.
Be įprastų pagyrimų apie išskirtinai šiltus dvišalius santykius, informacijos apie neseniai įvykusį trijų dienų trukmės KLR užsienio reikalų ministro Wang Yi vizitą į Maskvą buvo labai mažai.
Teigiama, kad pokalbiai buvo skirti pasirengimui KLR prezidento Xi Jinpingo dalyvavimui Rusijos Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje, tačiau tokiomis progomis paprastai būna daug pompastikos ir mažai turinio, todėl tenka aptarti ne esminius klausimus, o protokolą.
Pasaulinė ekonominė suirutė Pekinui kelia didelį susirūpinimą, o strateginės partnerystės su Maskva vertė šiame kontekste toli gražu nėra didelė. Wangas pakartojo, kad KLR laikosi neutralaus požiūrio į JAV inicijuojamas taikos pastangas, tačiau KLR gerai žino Putino reikalavimus.
Pekinas išreiškė pageidavimą į derybas įtraukti kitus veikėjus, įskaitant Europos Sąjungą, taip parodydamas suvokimą, kad D. Trumpo pastangos sudaryti sandorį gali nepasiteisinti. Tada Pekinas gali pateikti peržiūrėtą savo „taikos plano“ versiją, tikėdamasis Europos paramos ir teigdamas, kad jis atlieka pagrindinį, o ne pagalbinį vaidmenį.
Maskva atsidūrė intensyvios politinės sąveikos, sutelktos į geoekonominę kovą dėl galios, periferijoje ir pati neišvengė didėjančios įtampos ir daugybės pasaulinės ekonominės tvarkos sutrikimų padarinių.
Rusijos karo mašina yra pasirengusi patirti daug netiesioginių įtakų, o užsitęsusio išsekimo karo sukeltos ekonominės deformacijos greičiausiai dar labiau sustiprės.
V. Putino ryžtas tęsti daug aukų pareikalavusius karo veiksmus kertasi ne tik su D. Trumpo siekiu nutraukti kovas, bet ir su plačiu tarptautiniu sutarimu dėl būtinybės užbaigti karą bei su vis didėjančiu karo nuovargiu Rusijoje.
Jis gali atkakliai laikytis karo kurso, tačiau jo laiko, kurį turi atlaikyti įvairius spaudimus, skaičiavimai gali netikėtai pasirodyti klaidingi dėl sparčiai besikeičiančios pasaulinės netvarkos.
Pavel K. Baev, Eurasia Daily Monitor
