Daugiau alkanų vaikų dienos centruose, išaugęs paramos duona ir maisto produktais poreikis – tai fiksuoja vargstantiems gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis.
Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.
Nors situacija, anot jų, nėra tragiška ir kol kas išgalima padėti visiems, juntamas tvyrantis nerimo debesis, ar paramos pakaks ir ateityje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šį sezoną apie 60 proc. išaugo kompensacijų gavėjų skaičius.
Skurdą patiria kas penktas
Kaip BNS sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, organizacijos paramą vidutiniškai per mėnesį gauna 170 tūkst. žmonių.
„Šiais metais „Maisto bankas“ remia 17 tūkst. žmonių daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 32 tūkst. daugiau nei dar ankstesniais metais. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai jokiais būdais nerodo skurstančiųjų, veikiau jie rodo mūsų organizacijos galimybes padėti“, – BNS sakė vadovas.
Anot jo, žmonių, kuriems reikia pagalbos, yra dar kelis kartus daugiau – skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas devintas sako, kad stokoja lėšų ne tik vaistams ar komunaliniams mokesčiams, bet ir maistui.
„Kasmet atėjus šaltajam laikotarpiui paramos prašymų skaičius suintensyvėja. Dalis besikreipiančiųjų pagalbos prašo laikinai – pavyzdžiui, kol praeis šildymo laikotarpis, kitiems pagalba reikalinga ilgesnį laiką. Šiais metais šį šaltojo laikotarpio suintensyvėjimą jaučiame labai stipriai. Jeigu kasmet tokiu laikotarpiu pagalbos prašydavo daugiau senjorų, šiuo metu šalia jų rikiuojasi ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys du ar daugiau vaikų“, – BNS sakė S. Gurevičius.
Anot jo, taip pat kreipiasi skyrybas išgyvenantys žmonės, net ir dirbantys asmenys – dažniau nekvalifikuoti darbininkai bei minimalų atlygį gaunantieji.
„Jeigu jie augina vaikų, kuriuos reikia išleisti į mokyklą, jeigu neturi nuosavo būsto ir šį reikia nuomotis, išgyventi be „Maisto banko“ paramos yra labai sudėtinga. Dar viena grupė – sergantys žmonės, kurie net ir gaudami šiek tiek pajamų, dalį jų privalo išleisti vaistams, todėl kitiems poreikiams lėšų beveik nelieka“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.
Jo teigimu, šie skaičiai atskleidžia Lietuvos gyventojų poreikius, pagalba ukrainiečiams skaičiuojama atskirai.
Pajuto kainų šuolį
Pasak S. Gurevičiaus, palyginti su praėjusiais metais, dėl padidėjusių kainų ir veiklos apimčių, komunalinės išlaidos „Maisto bankui“ išaugo 118 proc., kuro išlaidos – 70 procentų.
„Tai tikrai rekordiniai skaičiai, kurie mums kelia nerimą ir verčia vis priminti apie save ir prašyti verslo įmonių bei visuomenės finansinės paramos“, – sakė vadovas.
Anot jo, sunku prognozuoti, kokiam kiekiui naujų žmonių organizacija galės padėti, tačiau yra pasiryžusi dėti maksimalias pastangas, kad „Maisto bankas“ padėtų kiekvienam stokojančiam valgio ir „niekada netektų rinktis, kuriam sergančiam senjorui šiandien pavalgyti reikia labiau“.
„Todėl mes labai prašome visuomenės pagalbos – paremkite organizacijos veiklą. Net ir keli eurai „Maisto bankui“ reiškia galimybę padėti dar vienam žmogui“, – sakė jis.
Tūkstančiai paramos gavėjų
Organizacijos „Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė BNS teigė, jog pernai organizacija padėjo maždaug 40 tūkst. žmonių, šiemet dar nesibaigus metams pagalba teikta apie 35 tūkst. Lietuvos žmonių ir apie 20 tūkst. ukrainiečių.
Teikiama įvairiausia pagalba – maistu, drabužiais, kietu kuru, psichologinė-emocinė parama, teisinė pagalba, padedama pildyti dokumentus kompensacijoms gauti ir palydint į įstaigas, kt.
„Mes, kaip „Carito“ organizacija, stebime bangą dėl energetinio skurdo grėsmės padidėjimo. Lietuva nebuvo Europoje pavyzdys – vienas didžiausių energetinis skurdas Europos Sąjungoje. Tikėtina, šie metai, jei nepasinaudos kompensacijomis, su energetiniu skurdu susidurs daugiau žmonių“, – sakė D. Bukeikaitė.
Anot jos, kol kas nerimo yra daug daugiau nei sudėtingų situacijų, tačiau šildymo sąskaitos žmonių dar nepasiekė, todėl tikroji padėtis paaiškės artimiausiu metu.
„Nerimo debesis virš visuomenės pakibęs, o kiek jiems realiai sunku ir gresia, kad valgyti neturės, to dar nejaučiame, pasimatys po mėnesio“, – teigė vadovė.
Kol kas norinčiųjų pagelbėti skurdžiai gyvenantiesiems taip pat pakanka. Anot D. Bukeikaitės, bendras sumažėjimas ir motyvacija aukoti, „nežinant kas laukia manęs pačio“, juntamas, bet rėmėjų rasti kol kas pavyksta.
Ragina naudotis kompensacijomis
Anot jos, savivaldybių informacija apie išaugusį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių rodo, kad žmonės ieško sprendimo.
„Reikia tuo naudotis, paimti pagalbą ir nekristi į energetinio skurdo glėbį. Dalis nedrįsta imti tos paramos, nenori būti „pašalpiniais“, bet reikia eiti ir paimti kompensaciją, tai ne pašalpa“, – pabrėžė D. Bukeikaitė.
Anot jos, regionuose „Caritas“ sulaukia klausimų, ar bus galima tikėtis pagalbos iš organizacijos iškilus sunkumams, teiraujamasi, ar į ją galima pretenduoti, jei parama šeimai jau buvo teikiama prieš kurį laiką. Vadovė pabrėžė, kad organizacija žmonių bėdoje nepalieka, o negalėdama pati padėti ieško partnerių.
„Mes pirmiausia visų klausiame, ar susitvarkė kompensacijas, nes galima gauti ir kietam kurui, tad atėjus prašyti pagalbos tai pirminis klausimas“, – sakė organizacijos vadovė.
Ji ragino pagelbėti kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, kuriems kompensacijos priklauso.
Didesnis duonos poreikis
Didesnį poreikį dėl maisto padalijimo fiksuoja ir organizacija „Maltiečiai“.
Kauno grupės vadovė Jurgita Dovalcovienė tvirtino, kad šiuo metu maistu remiami 52 asmenys. Palyginti su pernai, sauso maisto davinių poreikis, vežamų kartą per mėnesį, išaugo keturis kartus, o tiekiamų – du kartus per metus, Kalėdų, Velykų šventėms – beveik du kartus. Pasak jos, Kauno grupė daugiausiai susilaukia skambučių ir pagalbos prašymų maistui.
Telšių vaikų dienos centro atstovai tvirtina, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ateina alkani, nes namie maistas taupomas, jo nepakanka, todėl dažnai vaikai prašo likusį maistą parsinešti į namus.
Anot organizacijos, padaugėjo ir norinčiųjų lankyti dienos centrą, kadangi vaikai čia ne tik ruošia pamokas, bet ir gauna šiltus pietus.
Pakilus maisto kainoms, regionuose išaugęs didelis duonos poreikis. Anot „Maltiečių“ atstovės, išvežiojami 605 kepaliukai per savaitę.
„Matome, kad maisto poreikis yra padidėjęs, todėl ieškome galimybių, paramos, kaip aptarnauti ir suteikti pagalbą daugiau senelių“, – BNS pranešė organizacija.
„Maltiečiai“ stebėdami šių dienų tendencijas prognozuoja, kad besikreipiančiųjų pagalbos tik daugės.
„Artėjant žiemai Ukrainos karo kontekste sąlygos tik sudėtingės, todėl tikėtina, kad žmonės migruos, ieškodami saugaus prieglobsčio. Šiuo metu manoma sulaukti 25–30 tūkst. asmenų iš Ukrainos. Ruošiamės šiam antplūdžiui ir masiniam apgyvendinimui“, – informavo organizacija.
Anot jos, taip pat matoma, kad kai kurios įmonės, palyginti su pernai ar užpernai, šiuo laikotarpiu organizacijai aukoja mažesnėmis sumomis.
„Netrukus startuos kasmetinė maltiečių paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu rinksime aukas seneliams, ir, tikimės, turėsime galimybę užtikrinti jiems nuolatinę paramą visus metus“, – informavo „Maltiečiai“, globojantys 2800 senelių.
Auga kompensacijų gavėjų skaičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų – 5,5 proc. visų šalies gyventojų, tai yra 114,8 tūkst. šeimų – 9,4 proc. visų namų ūkių.
Bendras (unikalus) kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. asmenų arba 175 tūkst. šeimų arba 14,4 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gavėjų skaičius vidutiniškai išaugo 60,5 proc., pranešė ministerija.
Ministerija prognozuoja, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų daugės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą gali ūgtelėti ir iki trečdalio.
SADM primena, kad net ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis – nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.
Kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų galima ir neskubėti, – tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, tai yra, kitų metų balandžio.
Gyventojai dėl piniginės socialinės paramos, taip pat ir dėl kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
Autorė Jurgita Andriejauskaitė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
