Šią savaitę pradėtą Vilniaus gatvės kapitalinį remontą galima pelnytai vadinti didžiausios apimties projektu šioje senamiesčio arterijoje per daugiau kaip pusę amžiaus. Įsibėgėjantys darbai aprėps ir giliai po žeme glūdinčias pasenusias komunikacijas. Akmeniu grįstas grindinys taps patogesnis ir estetiškai išvaizdesnis, o bendrovė „Kauno vandenys“ dar šiemet iš pagrindų atnaujins giliai po žeme esančius nusidėvėjusius centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pasak specialistų, atskirta mišri nuotekų surinkimo sistema pagerins bendrą situaciją mieste.
Visiškas uždarymas – dėl saugumo
Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, Vilniaus gatvės požemiuose esama daug susikertančių komunikacijų, o vamzdynai nutiesti giliai, todėl kasybos darbai vyks plačia apimtimi.
Aklinai uždaryti kone kilometro ilgio Vilniaus gatvės atkarpą nuo Rotušės aikštės iki Birštono gatvės – neišvengiamas sprendimas. Pasak rangovų, čia bus kasamos tranšėjos, kurių gylis sieks iki 4 metrų ir daugiau, todėl būtina įrengti atitinkamo pločio apsaugos zonas, užtikrinant maksimalų vietos gyventojų ir visų kauniečių saugumą.
Nuo rugpjūčio 2 d. lygiagrečiai užsivers arterija ir kitapus Birštono gatvės – iki pat Laisvės alėjos. Žemės judinimo ir komunikacijų darbus stebės archeologai.
„Klojamų lietaus nuotekų vamzdžių diametras sieks nuo 100 iki 500 milimetrų, todėl apsaugos zona vietomis turės siekti bent po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies“, – aiškino R. Šulskus.
Jau artimiausiu metu, vos tik bus nuimti grindinio akmenys, darbus čia pradės sunkioji technika, turėsianti iškasti gilias tranšėjas naujiems vamzdžiams.
Rekonstruojamų vandentiekio tinklų ilgis sieks 800 metrų, buitinių nuotekų – beveik 300 m, o lietaus nuotekų surinkimo tinklų – apie 1,7 km.
Problemos liks praeityje
„Kauno vandenų“ vadovo teigimu, atnaujinus ligšiolines komunikacijas, atitinkamai pagerės lietaus nuotekų surinkimas pačioje gatvėje ir bus padidintas tinklų pralaidumas visame mieste. Šių darbų vertė sieks apie milijoną eurų.
„Įrengsime paviršinio vandens surinkimo sistemas iš kiekvieno pastato ir nuo grindinio, o atskyrus paviršines nuotekas nuo buitinių, lietaus vanduo neperpildys buitinių nuotekų tinklų ir neapsunkins nuotekų valyklos darbo“, – tikino R. Šulskus.
Komunikacijų rekonstrukcija Vilniaus gatvėje žūtbūt turėjo įvykti kuo greičiau, nes tinklai čia tiesti dar tarpukariu, o gatvėje dominuojanti mišri nuotekų surinkimo sistema privalo būti atskirta pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
„Šiandien Kaune dar egzistuoja apie 24 proc. skirtingais dešimtmečiais klotos mišrios nuotekų surinkimo sistemos, kuri turi būti sutvarkyta iki 2023 metų. Dėl to bet koks gatvių remontas ar rekonstrukcija senamiestyje ir miesto centre visada bus susiję ir su mišrios nuotekų sistemos atsisakymu, pakeičiant ją į šiuolaikišką – ekologiškesnę bei efektyvesnę“, – apie tinklų rekonstrukcijos būtinybę kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas.
Tinklų atnaujinimas – iki Kalėdų
Vienoje seniausių Kauno pėsčiųjų gatvių lygiagrečiai komunikacijas tvarkys ir statybvietėje darbuosis bendrovės „Kauno energija“, ESO bei „Kauno gatvių apšvietimas“.
Atnaujinus tinklus po žeme, į savo vietas bus grąžinti nulyginti grindinio akmenys. Po gatvės kapitalinio remonto patogu bus judėjimo negalios paliestiems žmonėms ir tėveliams su vežimėliais. Vaizdingą pagrindinę senamiesčio arteriją papuoš atnaujinti šviestuvai, suoliukai ir kiti mažosios architektūros elementai.
Sutvarkyti visas Vilniaus gatvės požemines komunikacijas planuojama iki Kalėdų, o užbaigti visą kapitalinį remontą – iki kitų metų vasaros.
