2021 03 03
Praėjusių metų gruodį Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) patvirtino atnaujintą klasterių plėtros koncepciją, kurios pagrindinis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinant pramonės transformaciją ir integraciją į tarptautines strateginės vertės grandines. Teisės aktas Lietuvos klasterių tinklui atvėrė naujas galimybes plėsti šią ekonominio bendradarbiavimo formą bei, remiantis naująja plėtros koncepcija, leido pradėti ruošti klasterių tinklo strategiją.
Klasteriai – kas tai?
Kaip aiškina Lietuvos klasterių tinklo vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasteriai nuo kitų bendradarbiavimo formų skiriasi tuo, kad jų narius sieja bendri ekonominiai interesai, dalyvaujant produktų ir (arba) paslaugų vertės kūrimo grandinės veikloje.
„Klasterius galima įvardinti kaip savo iniciatyva susibūrusių narių grupę, kuri veikdama drauge įgalina didesnį potencialą nei kiekvienas jos narys atskirai. Taip jie kartu gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Klasteriai yra lyg svajonių komanda krepšinyje, kada stiprūs tarpusavyje konkuruojantys žaidėjai susiburia į vieną kolektyvą, kiekvienas susimažina savo ego, visi kartu turi bendrą tikslą ir šitaip gali laimėti titulus, kurių žaisdami atskirose komandose negalėtų pasiekti“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Tai reiškia, kad klasteriai padeda lengviau pritraukti užsienio investicijas ar pasinaudoti įvairių finansinių programų teikiamomis 
galimybėmis. Negana to, toks ekonominis branduolys skatina ir valstybių ekonomikos augimą, pritraukia naujųjų technologijų bei kvalifikuotų darbuotojų.
Klasterių ištakų Lietuvoje galima pradėti ieškoti dar 1994 m., tačiau spartesnis vystymosi etapas įvyko praėjusio dešimtmečio pirmoje pusėje. Per šį laikotarpį buvo įkurti net 35 klasteriai, o 2019 m. duomenimis iš viso Lietuvoje veikė 57 klasteriai. Lietuvoje klasteriai jungia beveik 800 įmonių ir mokslo institucijų, o vidutiniškai viename klasteryje yra 13 narių. Prie įvykusio augimo bumo 2011–2015 m. stipriai prisidėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojami projektai, skirti skatinti klasterizaciją.
© Ieva Passion photography
Ir išties, štai Lietuvos klasterius vienijantis „InoLink“ projektas 2020 m. demonstravo puikius rezultatus. Įgyvendinant projekto veiklas, į klasterius buvo pritraukti 57 nauji nariai, iš jų – 2 tarptautiniai. Beveik trečdaliu, t. y. 53, organizacijomis išaugo Lietuvos klasteriams ar jų įmonėms surastų partnerių skaičius. Vienas klasteris įsitraukė į užsienyje veikiančius klasterius. Įvyko net 14 įsijungimų į tarptautines vertės grandines. Pradėtos įgyvendinti 65 bendros klasterio narių iniciatyvos ir net 59 naujos MTEPI veiklos.
„Iššūkiais ir iniciatyvomis pažymėtais 2020-aisiais Lietuvoje ne tik nestojo klasterizacijos procesai, bet ir ženkliai išaugo „InoLink“ paslaugas gaunančių klasterių bendruomenė: projekto paslaugoms susidomėjus dar 17 klasterių, bendras jame brandinamų klasterių skaičius jau 29“, – sako MITA koordinuojamo klasteriams skirto Inovacijų tinklaveikos skatinimo ir plėtros projekto „InoLink“ vadovė Jolita Razumienė.
Pagrindinis akcentas – kokybė
Naujoji klasterių koncepcija buvo atnaujinta, atsižvelgiant į klasterių brandos lygį Lietuvoje ir jų ekonominį bei inovacinį potencialą, siekiant šalies ekonomikos augimo bei konkurencingumo.
Jolitos Razumienės teigimu, pagrindiniai Koncepcijoje nustatyti klasterių plėtros uždaviniai: skatinti vietinių trumpųjų pridėtinės vertės kūrimo grandinių formavimąsi klasteriuose, didinti klasterių sukuriamą pridėtinę vertę, plėtoti klasterių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEPI) potencialą, skatinti klasterio narių jungimąsi į tarptautines pridėtinės vertės kūrimo grandines ir dalyvavimą tarptautinėse MTEPI iniciatyvose bei populiarinti klasterius, jų naudą ir potencialą.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos klasterių bendruomenė stipriai pasistūmėjo į priekį, todėl vienas iš naujosios koncepcijos punktų – klasterių klasifikacija, kurią atnaujintoje koncepcijoje atspindi nustatyti trys klasterių tipai: regioniniai, nacionaliniai ir tarptautiniai. Taip pat nustatyti trys išsivystymo lygiai: besivystantys, susiformavę ir brandūs klasteriai.
„Šiandien mes turime klasterius, vienijančius didelę grupę veikėjų, kurie stipriai bendradarbiauja tarptautinėje plotmėje, bet turime ir nedidelių klasterių, kurie orientuojasi tik į veikimą Lietuvoje. Kiekvienas jų turi skirtingus tikslus, uždavinius ir iššūkius. Todėl kai buvo rengiama naujoji klasterių plėtros koncepcija, didelis dėmesys skirtas struktūrizuotam klasterių tipų ir jų išsivystymo lygio kriterijų apibrėžimui“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Taip pat ši koncepcija yra pakoreguota, atsižvelgiant ir į naujus prioritetus bei iššūkius, su kuriais susiduria tiek Lietuvos klasterių tinklas, tiek ir Europos Sąjunga (ES): skaitmenizacija, žalioji gamyba, ES pridėtinės vertės kūrimo grandinės, trumposios vertės grandinės ir inovacijų ekosistema. Būtent naujosios koncepcijos tikslai koreliuoja su ES išsikeltais artimiausių septynerių metų siekiais bei apibrėžia klasterių rolę šiam laikotarpiui.
EIMIN politiniu lygmeniu dar aiškiau išskyrė klasterių kuriamą naudą Lietuvos ekonomikai, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, MTEP veiklų plėtrai ir vietinių bei tarptautinių tiekimo grandinių pridėtinės vertės stiprinimui. Klasteris yra matomas, kaip svarbus žaidėjas ir dvigubos transformacijos (žaliojo kurso ir skaitmenizavimo) keliamų tikslų įgyvendinimo įrankis. Todėl Koncepcija įtvirtina rekomendaciją klasteriams kurti atskiras paramos programas.
Kaip pabrėžia MITA vadovas Gintas Kimtys, klasterių veikla turi didelę įtaką ekonomikos augimui, dabartinės krizės sukeltų padarinių sprendimui bei verslo atsigavimui.
„Klasteriai skatina įmonių, mokslo ir studijų institucijų bei kitų ūkio subjektų sinergiją, prisideda prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimo. Klasterizacija padeda plėtoti naujas idėjas ir verslą, leidžia sparčiau perduoti žinias bei diegti technologijas, kurti produktus, gerinti jų kokybę.Teisinga klasterių veikla gali užtikrinti ekonomikos augimą ir padėti spręsti pandemijos sukeltus padarinius bei verslui atsigauti, todėl siekiant klasterių politikos integravimo į kitas strategines priemones, koncepcijos atnaujinimas buvo būtinas“, – sako G. Kimtys.
Pribrendę imtis iššūkių
K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, naujosios koncepcijos turinys leidžia aiškiai teigti, kad šiandien Lietuvos klasteriai jau yra pasiruošę imtis naujų iššūkių, tad dabar, priėmus naująjį teisės aktą, turėtų vykti dar spartesnis klasterių „stambinimasis“ bei aktyvesnis darbas konsorciumuose.
„Klasteriai yra pasirengę valdyti kaskadinio finansavimo instrumentus. Tai jau sėkmingai įgyvendinama Vakarų Europos valstybėse, taip pat ir kitose Baltijos valstybėse. Be to, klasteriai yra verti pasitikėjimo, sukuriant tik jiems skirtų struktūrinių fondų programas. Tai taip pat plačiai naudojama praktika ES“, – sako pašnekovė.
Dabar tarpusavyje bendradarbiaujantys klasteriai galės ne tik kurti, bet ir diegti pažangius sprendimus savo veikloje. Būdami arti pirminės grandinės veikėjų, klasteriai geriausiai žino regiono situaciją, jos ypatumus, kultūrinius skirtumus ir pan., tad turėdami didelį autoritetą savo regiono bendruomenėje, klasteriai yra labai patikimas partneris, kuriuo nuoširdžiai tikima. Dėl šios priežasties – jie turi potencialą padidinti gyvybingumą savo regione ir padėti suprasti inovatyvių sprendimų kuriamą vertę bei naudą smulkiam ir vidutiniam verslui.
Ruošiama strategija žada proveržį
Remiantis minėta koncepcija, Lietuvos klasterių tinklas ėmėsi kurti naują klasterių Lietuvoje veikimo strategiją. Asociacijos vadovės teigimu, nors šiuo metu strategija yra tik rengimo stadijoje, jau dabar galima įvardinti, kad ji tiesiogiai atspindi naująją klasterių koncepciją ir klasteriams keliamus tikslus ne tik Lietuvoje, bet visoje ES.
„Kokybiškam inovacijų politikos, aktualiausių paramos klasterių iniciatyvoms priemonių ir Lietuvos klasterių tinklo strategijos įgyvendinimui svarbu įvertinti šiandieninį klasterių plėtros potencialą. Tam šiuo metu rengiama trečioji Lietuvos klasterizacijos studija (paskutinė studija atlikta 2019 m. – aut. past.)“, – teigia MITA vadovas G. Kimtys.
Lietuvos klasterių tinklas aktyviai prisidės prie klasterizacijos skatinimo ir palankios klasteriams ekosistemos kūrimo ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Tinklo misija yra kurti pridėtinę vertę klasteriams, didinant jų konkurencingumą, tuo pat metu stiprinant Lietuvos ir jos regionų ekonominę galią.
Pagrindiniai naujosios strategijos tikslai:
1. Palankios klasterių ekosistemos formavimas ir koordinavimas Lietuvoje.
2. Profesionalios sertifikuotos klasterių organizacijos (angl. cluster excellence).
3. Stipri integracija į tarptautines vertės grandines.
Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, būtina ir toliau sėkmingai plėtoti MTEP potencialą bei plėsti įmonių vietinių ir tarptautinių partnerių tinklą.
„Aktualumas itin pasijuto pandemijos metu, kada klasteriai įrodė esantys stiprūs, patikimi ir atsparūs partneriai, kurie, dalindamiesi savo patirtimi bei kontaktais, padėjo vieni kitiems tinkamai reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją. Šiandien klasteriai yra neatskiriama vertės kūrimo grandinių ekosistemos dalis ir būtent jie, veikdami kartu bei įgalindami visą savo potencialą, bus tie veikėjai, kurie inicijuos spartesnę dvigubą transformaciją. Kitaip tariant, veikimas drauge mums leidžia pasiekti žymiai didesnių tikslų nei veikimas pavieniui, o klasteriai yra puiki platforma tarpusavio bendradarbiavimui“, – teigia Lietuvos klasterių tinklo vadovė.
Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).
