Šiais metais Lietuvos nacionaliniam domenui sukako 30 metų kai 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt.
Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą dinamiškai Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos sektoriaus plėtrai. Dabar .lt domeną naudoja beveik 225 tūkstančiai interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.
Pirmasis lietuviškas kompiuteris
Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę ir labai nepatikimą skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. Tobulinant šią sovietinę mašiną gimė lietuviškoji „Rūta“, kuri buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m.
“Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo, jų naudojimo ciklas buvo mažas, todėl problemą sprendėme jas keisdami pirmaisiais Sovietų Sąjungoje puslaidininkiais – tranzistoriais ir diodais. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, – pasakoja dr. G. Grigas.
Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimius. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui. Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.
Interneto pradžia – ant Seimo stogo
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o sovietams bandant užgniaužti žiniasklaidą po 1991 m. Sausio 13-osios įvykių reikėjo elektroniniais kanalais skleisti žinią apie Lietuvą. Šiam tikslui buvo pastatyta palydovinio ryšio antena ant Seimo (buv. Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo.
Nors pirmasis Lietuvos prisijungimas prie interneto užmegztas 1982 m. Maskvai gavus galimybę prisijungti prie Europos ir Amerikos kompiuterių tinklų, tačiau laisvas ir nepriklausomas ryšys, kurio Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos kontroliuoti jau nebegalėjo, buvo įmanomas tik įrengus palydovinio ryšio kanalą su Oslo universitetu.
Laisvas internetas pradėjo veikti 1991 m. spalio 10 d. baigus palydovinio ryšio diegimo darbus ir savarankiškai prisijungus per Šiaurės šalių kompiuterių tinklą NORDUnet prie interneto tinklo. Taip atsirado galimybė akademinei bendruomenei bei nepriklausomybę paskelbusios šalies Seimui naudotis internetu ir siųsti informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje.
LITNET sujungė pirmąjį interneto tinklą Lietuvoje
Prisijungus prie interneto profesoriaus Laimučio Telksnio iniciatyva prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai. 1992 m. buvo sukurtas pirmasis 64 Kbps spartos naudojant x25 protokolą tarpmiestinis ryšio kanalas tarp Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto. Vėliau tinklo sparta padidinta iki 2 mbps.
Buvęs LITNET valdymo centro vadovas dr. Rimantas Kavaliūnas prisimena, kad tuomet buvo daug nuogąstauta, ar pavyks sovietines sistemas suderinti su vakarietiškomis.
„Dauguma specialistų buvo įsitikinę, kad tarybinės sistemos nebus suderinamos su vakarietiškomis duomenų perdavimo sistemomis. Tačiau LITNET tinklą diegęs Zenonas Bedalis įrodė, kad skaitmeninių duomenų perdavimas tarybinėmis linijomis yra įmanomas. Taip trys Lietuvos mokslo įstaigos buvo sujungtos skaitmeniniais duomenų perdavimo kanalais“, – prisimena dr. R. Kavaliūnas.
Nors jau 1993 m. LITNET buvo pasirengęs įdiegti TCP/IP protokolą, tačiau tai pavyko padaryti tik 1994 metais. Pasak dr. R. Kavaliūno, šį interneto pagrindu esantį ir dabar naudojamą protokolą net ir didžiosios telekomunikacijų bendrovės pripažino kaip geriausiai tinkamą internetui pakankamai vėlai. Diskusijos pasaulyje užtruko net iki 2000 metų, kuomet visuotinai buvo pripažintas TCP/IP tinklo protokolas.
Šiandien LITNET tiekiamu internetu naudojasi daugiau kaip 1000 organizacijų. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET jungia mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus bei teikia didelės spartos duomenų perdavimo, belaidės prieigos, e. tapatybių, debesijos, IT saugos ir kitas paslaugas.
Be .lt domeno nebūtų lietuviško interneto
Pradėjus funkcionuoti savarankiškam interneto tinklui, interneto svetainėms ir el. paštui reikėjo Lietuvą identifikuojančio adreso. 1992 m. birželio 3 d., padedant Norvegijos vyriausybei, Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1994 m. domeno administravimas iš Oslo universiteto buvo perduotas Kauno technologijos universitetui.
Buvęs KTU Skaičiavimo centro vadovas ir LITNET valdybos narys, profesorius Aleksandras Targamadzė tikina dėjęs daug pastangų, kad .lt domeno administravimas būtų perkeltas iš Oslo į Kauną.
„Sausio 13-osios įvykiai parodė, kad yra labai svarbus nepriklausomas ryšys apeinant sovietines struktūras. Man nuo 1991 metų būnant KTU skaičiavimo centro vadovu įvyko tam tikra kova su .lt domeną įkūrusiais norvegais dėl savarankiško domeno administravimo Lietuvoje. Buvo norinčių, kad .lt domenui būtų pratęstas išorinis aptarnavimas. Vis tik mes argumentavome, kad Lietuvos domenas turi būti Lietuvoje“, – prisimena pirmuosius .lt domeno žingsnius prof. A. Targamadzė.
Pasak profesoriaus, 1994 m. įdiegus LITNET tinkle IPv4 protokolą ir perkėlus .lt domeno administravimą į KTU, Lietuvoje prasidėjo labai sparti interneto plėtra.
Pirmieji .lt domenai
Neilgai trukus po aukščiausio lygio .lt domeno įkūrimo 1993 m. užregistruoti pirmieji antrojo lygio domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt. Tuo metu interneto adresus galėjo turėti tik akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir įmonės.
Pirmojo registruoto antro lygio mii.lt domeno turėtojas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (VU DMSTI), domeną išlaikė iki šiol, nors buvo prijungtas prie universiteto ir savarankiško Matematikos ir informatikos instituto, kurį reprezentuoja mii.lt, jau nebėra.
VU DMSTI direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Maskeliūnas teigia, kad išlaikyti istorinę reikšmę Lietuvos internetui turintį pirmąjį lietuvišką domeną mii.lt institutui buvo labai svarbu.
„Pirmąjį Lietuvos domeną mii.lt tuomet įkūrė novatoriška Petro Šulco vadovaujama kompiuterinių tinklų laboratorija. Jie su profesoriumi Laimučiu Telksniu suorganizavo pirmąjį nuo Maskvos nepriklausomą interneto ryšį įrengę ant Seimo palydovinę anteną. Adresu neris.mii.lt buvo paskelbtas internetinis puslapis su pagrindine informacija anglų kalba apie Lietuvą „Lithuanian Home Page“. Taip atsivėrė laisvas kelias į užsienį interneto ryšiu, todėl šią Lietuvos laisvei svarbią istoriją institutas siekia išsaugoti ateities kartoms, o pirmąjį lietuvišką domeną – naudoti skaitmeninių technologijų mokslo pristatymui“, – akcentuoja dr. S. Maskeliūnas.
Interneto vartojimas paskatino .lt domenų augimą
Nors pirmasis internetas buvo be galo lėtas ir nestabilus, tačiau prie tinklo prisijungusių internautų skaičius nuolat augo. Prie interneto buvo jungiamasi analoginiais modemais per telefono linijas, o interneto sparta siekdavo vos iki 56 kbps. Tik 2001 m. tuometiniam „Lietuvos telekomui“ pradėjus teikti ADSL technologijos pagrindu veikiančią interneto paslaugą, duomenų atsisiuntimo sparta išaugo iki 512 Kbps. Be to, atsirado daug interneto teikėjų, kurie naudojo belaidį WiFi ryšį bei jam skirtas antenas ir retransliatorius ant daugiabučių stogų ar kaminų.
Nuo 2006 m. pradėjus namų vartotojams tiekti šviesolaidinį internetą, sparta išaugo iki 100 Mbps, o dabar tiekėjų siūlomi šviesolaidinio interneto planai užtikrina milžinišką iki 1 Gbps spartą.
Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna mano, kad masinis interneto vartojimas Lietuvoje prasidėjo įdiegus trečiosios kartos UMTS (3G) technologija paremtą mobilųjį internetą.
„Apie 2000 metus buvo rengiamasi diegti trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologija UMTS. Tuomet buvo aiškiai deklaruojama, kad tai yra karta, skirta prisijungti prie interneto belaidžiu būdu. Vėliau interneto dedamosios svarba mobiliojo ryšio technologijose tik didėjo. Ketvirtoji mobiliojo ryšio karta LTE (4G) buvo skirta išimtinai perduoti duomenis, o balso ir SMS perdavimas liko kaip atskira tinklo niša. Dabar jau diegiame penktąją mobiliojo ryšio kartą (5G), kuri skirta ypač sparčiam mobiliajam ir daiktų internetui“, – mobiliojo ryšio kartų evoliuciją ir jos svarbą interneto vystymuisi apžvelgia dr. A. Čėsna.
2006 m. Lietuvoje pradėjo veikti 3G ryšio paslaugos, užtikrinusios pakankamai komfortišką interneto spartą mobiliuosiuose įrenginiuose. 2011 m. pradėtos teikti 4G radijo ryšio technologija pagrįsto interneto paslaugos. 4G technologija duomenis leidžia perduoti iki 120 Mbps sparta, o pažangesnė 4G+ technologija suteikia net iki 330 Mbps spartą.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus tikina, kad sparčiai augusi interneto ryšio sparta bei nuolat didėjęs interneto vartotojų skaičius paskatino lietuviško skaitmeninio turinio kūrimą ir el. paslaugų teikimą. Tam reikėjo gausybės adresų – .lt domenų, kuriais būtų pasiekiamos lietuviškos interneto svetainės ir portalai. Dėl didėjančio poreikio 2000 m. liberalizuotas .lt domeno registravimo procesas sudarius galimybę įkurti domenus fiziniams asmenims.
„Internetas, jo infrastruktūra per šiuos 30 metų daug pažengė, o pastaruosius 10 metų – Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal interneto spartą Europoje, gal net ir pasaulyje. Todėl viskas yra susiję: išaugus interneto spartai ir naudotojų skaičiui, išaugo ir įmonių, kurios norėjo savo informaciją viešinti pasitelkusios interneto svetaines, kiekis, o tai ypač svarbu verslams, kurie eksportuoja produkciją. Taip pat pažymėčiau, kad įtakos .lt domeno augimui turėjo apie 2000 m. piką pasiekęs „Dot-com“ burbulas, po kurio – geras domeno vardas pradėtas suvokti kaip investicinis turtas“, – pastebi T. Mackus.
Pašnekovo teigimu, pradžioje internetas buvo kariškių ir mokslininkų eksperimentų įrankis, paskui – išvysčius spartų mobilųjį ir šviesolaidinį internetą, tapo neatsiejama komunikacijos priemone visiems. Dėl didelės interneto įtakos visuomenės gyvenimui, atsirado didesnis valstybės institucijų reguliavimas bei tarptautinių interneto organizacijų savireguliavimo mechanizmai. 2007 m. įsigaliojo Lietuvos nacionalinio .lt domeno procedūrinis reglamentas. 2009 m. iš viso buvo registruota 100 000 .lt domenų, o 200 000 domenų riba pasiekta 2020 m
Pirmieji visiškai lietuviški domenai
Kadangi interneto „gimimo“ vieta buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kuriose 1969 metais 50 Kbps spartos linijomis pirmą kartą buvo sujungtas keturių mazgų tinklas tarp Los Andželo, Santa Barbaros ir Jutos universitetų bei Stanfordo tyrimų instituto, o 1985 m. registruotas pirmasis domenas symbolics.com, visiškai natūralu, kad IP adresams buvo naudojami arabiški skaitmenys, domenų vardams – lotynų abėcėlės raidės.
KTU Interneto paslaugų centro vadovo T. Mackaus teigimu, kai internetas išplito už JAV ribų, kilo problemų pritaikyti tiek domenų vardų sistemą (DNS), tiek kompiuterių ir serverių programinę įrangą nacionalinių rašmenų naudojimui.
„Lotynų abėcėlė ir arabiški skaitmenys buvo įprastas kompiuterinių programų ir tinklo adresų kodavimo būdas. Augant interneto naudotojų skaičiui, ypač tokiuose regionuose, kaip Azija, Afrika, iškilo natūralus poreikis žmonėms, kurie nevartoja anglų kalbos, naudoti savo kalbą. Dėl šios priežasties buvo ilgai ieškoma techninių sprendimų ir siekiama domenų vardus pritaikyti kitų kalbų rašmenimis“, – aiškina T. Mackus.
Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado 2003 m. internetą koordinuojančiai organizacijai ICANN patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) techninius dokumentus, skirtus savitosioms nacionalinėms raidėms koduoti ir atvaizduoti.
Kai 2004 m. KTU įdiegė daugiakalbę domenų vardų sistemą, leidusią įkurti .lt domeno vardus su savitosiomis lietuviškos abėcėlės raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, iš karto buvo registruoti pirmieji IDN domenai baldųnamai.lt, židiniai.lt, šildymas.lt.
Lietuvių kalba informacinėse technologijose – būtinybė
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis mano, kad IDN domenai yra reikšmingi lietuvių kalbai, nes įsigalėjęs šveplavimas kenkė visuomenės raštingumui ir darkė kalbą. Ši problema išliko iki šiol, nes vis dar didžioji dalis .lt domenų registruojami švepli. Techninė galimybė naudoti .lt domenuose savitąsias lietuviškas raides yra sudaryta jau 18 metų.
„Lietuvių kalba informacinėse technologijose šiuo metu yra kalbos politikos šerdis. Tai yra svarbu todėl, kad lietuvių kalba yra valstybinė ir vartojama visuomenėje, o valstybės paslaugos teikiamos lietuvių kalba. Ar mes norime viešąsias el. paslaugas ir programinę įrangą turėti lietuvišką? Mano galva, tai yra būtina ir valstybė turi skirti tam resursus. Tai brangus malonumas, bet kito kelio nėra.
Kalba atspindi mąstymą, perteikia informaciją, padeda pažinti pasaulį, perduoti naujajai kartai pasaulio suvokimą, patirtį ir tradicijas. Jeigu mes vartosime kitą kalbą arba švepluosime, mes perduosime svetimą patirtį ir griausime savo kultūrą. Tai būtų tik laiko klausimas, kad lietuvių kalba grįžtų į virtuvę.
Informacinės technologijos dabar yra tas pats, kaip knygų leidyba 16 a. Mes lietuviai tuo metu esame nukentėję, kadangi 16 a. masiškai neleidome lietuviškų knygų, o buvo tik keletas Mažvydo, Daukšos, Kleino ir kitų autorių knygų, bet pagrindinė kalba buvo ne lietuvių. Aš labai noriu, kad mes antrą kartą nepadarytume tos pačios klaidos“, – akcentuoja VLKK pirmininkas A. Antanaitis.
Siekdamas padėti naudoti lietuviškus vardus domenuose, KTU Interneto paslaugų centras DOMREG šiais metais pristatė dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą domenų vardų siūlymo įrankį. Jeigu norimas lietuviškas domeno vardas yra užimtas, sistema pasiūlo alternatyvių susijusių vardų variantų. Vardų generavimas vyksta automatizuotai, naudojant galimus nurodyto žodžio sinonimus, keičiant jų formą ir (arba) ieškant susijusių žodžių tekstynuose.
Kokia interneto ateitis?
Informacinių technologijų ir ryšių įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas tikina, kad be spartaus interneto nebūtume sugebėję atlaikyti koronaviruso pandemijos, kai visi buvome uždaryti, tačiau nei komunikacija tarpusavyje, nei verslai nenustojo vystytis.
„Karas Ukrainoje dar labiau paspartins skaitmenizavimą ir tai darysime geriau, nei darėme iki šiol galvodami, kad internetas visada veiks. Dabar reikės daryti atsparų skaitmenizavimą, matant ne tik grėsmes dėl karo, bet ir nutrūkus elektros energijos tiekimui.
Aš tikiu, kad tiek versle, tiek valstybėje pasidarysime atsparesnes informacines sistemas, kurias bus galima greitai atstatyti iš kopijų arba net veikiančias sinchroniškai. Manau, kad toliau populiarės išskaidyta infrastruktūra ir debsijos sprendimai, toliau sparčiai augs el. paslaugų vartojimas“, – teigia M. Ubartas.
Kai kalbama apie naujas skaitmeninės ekonomikos transformacijas, dažnai minimi skambūs žodžiai „blokų grandinė“ ar „Metavisata“. Kandidatas į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojo postą Tomas Lamanauskas yra įsitikinęs, kad šios technologijos yra įdomios, tačiau dar svarbesnis pragmatinis skaitmeninių technologijų pritaikymas kasdieniame gyvenime.
„Reikėtų daugiau dėmesio skirti, kaip skaitmeninės technologijos taikomos. Turėtų būti visiškas verslo įmonių skaitmenizavimas: nuo logistikos centrų ir gamyklų, kurios gali būti visiškai automatizuotos, iki visų paslaugų, kurios gali būti teikiamos elektroniniu būdu.
Tai taip pat bus įvairių technologijų kombinacija paremti mūsų skaitmeniniai namai, aplinka, kuri vis labiau taps skaitmenizuota, valdoma ir galinti save valdyti atsižvelgiant į mūsų kasdienius poreikius ir įpročius.
Galiausiai perspektyvi ir dėvimų įrenginių ateitis. Pavyzdžiui, jie suteiks galimybę matuoti savo sveikatos parametrus ir koreguoti savo gyvenseną.
Manau, kad interneto ryšiu jungianti skaitmeninė aplinka ateityje mus dar labiau sups ir lydės visur – nuo kasdieninio gyvenimo iki skaitmeninės gamybos ir verslo“, – prognozuoja T. Lamanauskas.
KTU informacija
