Menininkas Algis Kriščiūnas sukūrė paveikslą, kviečiantį rūpintis širdimi

Ką reiškia rūpintis savo širdimi? Ar tam, kad turėtume sveiką širdį, pakanka reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis? Menininkas Algis Kriščiūnas sako, kad nė neabejojo gera savo sveikatos būkle, kol susidūrė su netikėtomis širdies problemomis.

Pasak jo, net jeigu laikomės sveikos gyvensenos, tai dar nereiškia, kad iš tiesų esame sveiki. Jam pritaria ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus bei Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Ji teigia, kad sergamumas išemine širdies liga Lietuvoje yra 4 kartus didesnis nei kitose ES šalyse. Ką daryti, kad situacija pasikeistų? Kokie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip juos kontroliuoti ir kaip išvengti kardiovaskulinių ligų arba jas atitolinti?

Nutikimas, paskatinęs susirūpinti širdimi

Iki praėjusiais metais nutikusio įvykio A. Kriščiūnas nė neįtarė, kad gali turėti sveikatos bėdų. Menininkas tikina reguliariai sportuojantis, todėl nekilo minčių, kad gali sušlubuoti svarbiausias organas – širdis.

Menininkas Algis Kriščiūnas sukūrė paveikslą, kviečiantį rūpintis širdimi: „Nesaugojau savęs, kol nepatyriau, kaip viskas trapu“

„Pernai bėgiodamas po kalnus pajutau stipriai padažnėjusį pulsą. Taip nutiko pirmą kartą gyvenime, todėl labai išsigandau, sustojau. Šie pojūčiai nepraėjo, tad teko vykti į artimiausią ligoninę, kurioje man buvo diagnozuota tachikardija. Ji, pasak gydytojo, greičiausiai pasireiškė dėl suvartoto per didelio kavos ir energinių gėrimų kiekio.

Kol laukiau gydytojo vizito, jaučiau didelę baimę, nerimą dėl savo sveikatos, o sužinojęs diagnozę nustebau. Kaip galiu turėti problemų su širdimi? Atrodė, esu visiškai sveikas, o širdis tiesiog turi funkcionuoti – juk savimi rūpinuosi, sportuoju, galima sakyti, tiesiog bėgu nuo infarkto. Nuo to laiko manęs neapleidžia jausmas, kad viskas yra labai trapu. Jaučiamės saugūs, laimingi, patenkinti, o iš tiesų esame labai priklausomi nuo to vienintelio organo, kurio, deja, dažnai nesaugome. Ši patirtis mane supurtė, supratau, kad turiu daugiau galvoti apie savo širdį. Ėmiau dažniau tikrintis sveikatą, cholesterolio kiekį kraujyje, sekti pulsą per treniruotes“, – pasakoja A. Kriščiūnas.

Jis įsitikinęs, kad, norint saugoti savo širdį, ji turi būti treniruojama kasdien, todėl svarbu reguliari fizinė veikla, taip pat tinkamas lėkštės turinys.

„Būtina sekti ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliariai apsilankyti pas specialistą. Pats kasmet pereinu išsamų sveikatos patikrinimą ir raginu tai padaryti visus. Daugybė sveikatos problemų yra nematomos – gali neskaudėti, nekilti jokių įtarimų, o pasitikrinus paaiškėja visai kitokia realybė. Širdį turime tik vieną, saugokime ją“, – ragina A. Kriščiūnas.

Minėtas nutikimas paskatino menininką sukurti skaitmeninį tapybos darbą „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ – dovaną visiems Lietuvos gyventojams ir širdies ligų gydytojams, šiandien pristatytą Kaune.

„Paveiksle pavaizdavau vyrą ir moterį, skrendančius oro balionu virš gražaus miško. Vietoj oro baliono, kuris bet kurią akimirką gali subliūkšti, – juos skraidinanti širdis. Šiuo paveikslu noriu perduoti žinią, kad negalime būti šimtu procentų užtikrinti, kad mūsų širdis visuomet veiks puikiai. Net jeigu šiandien viskas gerai, rytoj gali būti kitaip, jei savimi nesirūpinsime. Šį skaitmeninį kūrinį dovanoju visuomenei, jį visi norintys gali atsisiųsti nemokamai, paspaudę šią nuorodą: https://bit.ly/Sirdis“, – teigia A. Kriščiūnas.

80 proc. miokardo infarkto ir insulto atvejų galima išvengti

Miokardo infarkto atvejų skaičius Lietuvoje, pasak prof. O. Dobilienės, nesikeičia jau daug metų – šalyje kiekvieną dieną juo suserga 13 žmonių. Tačiau yra būdų užkirsti kelią šiai klastingai, dažnais atvejais netgi mirtinai ligai.

„Lietuvoje užtikrintas intervencinių vainikinių arterijų paslaugų prieinamumas, įdiegta miokardo infarkto klasterių sistema. Per pastarąjį dešimtmetį šios priemonės pakeitė pacientų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, prognozę – anksčiau stacionare, atokesnėse ligoninėse mirdavo daugiau nei 20 proc. sergančių miokardo infarktu, o dabar stacionarinis mirštamumas Lietuvoje yra toks pat kaip visame pasaulyje – 6–8 proc.

Nors neatidėliotinam intervenciniam vainikinių arterijų gydymo būdui yra atviri visi keliai, kai sergama miokardo infarktu, ir apskritai pagal vainikinių arterijų intervencines procedūras esame tarp pirmaujančių Europoje, deja, tai nepadeda sumažinti sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako profesorė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 80 proc. visų miokardo infarkto ir insulto atvejų galima išvengti.

„Miokardo infarktą lemia tradiciniai rizikos veiksniai, tokie kaip dislipidemija (aukštas blogojo cholesterolio – mažo tankio lipoproteinų (MTL) lygis), rūkymas, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis). Šie veiksniai nulemia daugiau kaip 70 proc. visų miokardo infarkto atvejų. Svarbus ir genetinis polinkis, metaboliniai ir gyvensenos veiksniai – cukrinis diabetas, antsvoris, nejudra. Kiekvienas savo rankose turime didelę galią – keisdami savo gyvenimo būdą, tai yra tinkamai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi, reguliuodami savo kūno svorį, nerūkydami ir kontroliuodami kraujospūdį, cukraus ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Tačiau vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima ypač esant daugybiniams rizikos veiksniams, nepalankiai šeimos genetinei anamnezei ar jau sergant. Kad atitolintume širdies ir kraujagyslių ligas didelės rizikos pacientams ir užtikrintume dislipidemijos, hipertenzijos ir kitų veiksnių efektyvią kontrolę, būtinas atitinkamas, tai yra ilgalaikis, kryptingas, medikamentinis gydymas“, – atkreipia dėmesį prof. O. Dobilienė.

Jos teigimu, daugelis rizikos veiksnių atsiranda ankstyvajame gyvenimo etape, formuojantis gyvenimo būdui, todėl svarbu pratinti vaikus prie sveikos gyvensenos.

„Polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – kaip užtaisytas pistoletas, o aplinka ir gyvenimo būdas padeda „paspausti gaiduką“. Tam, kad išvengtume kaip galima daugiau širdies ir kraujagyslių ligų, reikia kontroliuoti rizikos veiksnius. Kalbant apie mitybą, naudinga Viduržemio jūros regiono dieta, kai sotieji riebalai pakeičiami mononesočiaisiais ir polinesočiaisiais. To turėtume mokyti ir savo vaikus“, – sako profesorė.

Būtina mažo tankio cholesterolio kontrolė

Prof. O. Dobilienės teigimu, būtent mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba blogasis, cholesterolis turi tiesioginį priežastinį ryšį su aterosklerotinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje pagal asmenų, priskirtų didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupei, prevencijos programos duomenis padidėjusi cholesterolio koncentracija nustatyta net 90 proc. tirtų asmenų.

daugelis rizikos veiksnių atsiranda ankstyvajame gyvenimo etape, formuojantis gyvenimo būdui, todėl svarbu pratinti vaikus prie sveikos gyvensenos

„Deja, Lietuvoje dislipidemija kontroliuojama ypač prastai. Tai rodo ir atliktas EUROASPIRE V tyrimas, kurio metu specialistai vertino pacientų, sergančių išemine širdies liga, šuntuotų, po vainikinių arterijų jungčių operacijų, duomenis. Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai buvo paskutinėje vietoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, kai net sergantiems išemine širdies liga tik 10 proc. pacientų pavyko sumažinti blogojo cholesterolio kiekį iki reikiamo lygio“, – komentuoja prof. O. Dobilienė.

Pasak jos, cholesterolio mažinimo intensyvumas ir tai, kaip jis bus mažinamas, priklauso nuo to, ar pacientas turi mažą, didelę ar labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pacientams, kuriems nustatyta nedidelė rizika, blogasis cholesterolis mažinamas iki < 2,6–3 mmol/l, aukštos rizikos asmenims iki < 1,8 mmol/l, o turintiems labai didelę riziką, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis blogasis cholesterolis mažinamas iki < 1,4 mmol/l.

„Dislipidemijos gydymo principai pastaraisiais metais pasikeitė iš esmės. Medicinos įrodymais paremtas mažo tankio lipoproteinų cholesterolio mažinimo principas – kaip galima greičiau, kaip galima mažiau ir kaip galima ilgiau. Šiuo metu kalbama apie kombinuotą gydymą, ypač skiriant naujausius inovatyvius medikamentus.

Vien skiriant monoterapiją – dideles statinų (vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį) dozes – labai sudėtinga išlaikyti tokį gydymo režimą ilgą laiką. Inovatyvūs vaistai, kurie, pavyzdžiui, injekuojami, veikia iki 6 mėn., sudaro unikalią galimybę užtikrinti labai efektyvų gydymą ir sumažinti blogąjį cholesterolį 50 proc. Juolab kad šie vaistai beveik neturi šalutinio poveikio“, – apie inovatyvų dislipidemijos gydymą pasakoja profesorė.

Lietuva pirmauja ES pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Naujausiais duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi Europoje, praėjusiais metais lėmusia 2,2 mln. moterų ir 1,9 mln. vyrų mirčių. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva Europoje yra 5-oje vietoje.

„Išeminė širdies liga išlieka pagrindine mirties priežastimi. Ji Lietuvoje susijusi su trečdaliu visų mirčių, ir nors nuo 2000 m. mirštamumas nuo šios ligos šiek tiek sumažėjo, vis dar išlieka aukščiausias tarp ES šalių ir yra keturis kartus didesnis nei ES vidurkis“, – sako profesorė.

Antrinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, jos teigimu, Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi.

„Nėra užtikrintas tinkamas antilipidinių vaistų vartojimas, dažnai nestebima tikslinė blogojo cholesterolio koncentracija ir nereguliuojamos antilipidinių vaistų dozės, taip pat Lietuvoje vis dar gaji baimė dėl šalutinio statinų poveikio ir keroja mitai, kad cholesteroliui sumažinti gali pakakti tik sveikos gyvensenos ir dietos pokyčių ar papildų. Moksliniais tyrimais patvirtintas dislipidemijos gydymo principas: skiriant tinkamas medikamentų dozes ir renkantis kombinuotą gydymą atitinkamai pagal išeities cholesterolio koncentraciją ir paciento klinikinę būklę, galima sulėtinti aterosklerozės progresavimą ir išvengti miokardo infarkto bei kitų komplikacijų išsivystymo“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Pasak jos, Rytų Europos šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra kur kas mažesnė nei likusioje Europos dalyje.

„Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis susijęs ne tik su metaboliniais rizikos veiksniais, gyvensenos ir aplinkos rizikos veiksniais, bet ir su socioekonomine šalies padėtimi. Didžiausi standartizuoti mirtingumo rodikliai visada pastebimi būtent Rytų Europoje. Pavyzdžiui, 2010–2019 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje didėjo sparčiausiai ES, deja, COVID-19 infekcija atnešė neigiamų pasekmių – 2020 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 6 metais mažesnė nei ES vidurkis“, – pabrėžia profesorė.

Tyrimai rodo, kad likusioje Europos dalyje, palyginti su Vakarų Europa, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo daugiau nei perpus.

„Rizikos veiksniai, sukeliantys šias ligas, nevienodai paplitę regionuose ir šalyse. Lietuvos gyventojai smarkiai nesiskiria nuo kitų ES šalių pagal vaisių ir daržovių suvartojimą, fizinį aktyvumą, nutukimo ir rūkymo paplitimą, oro taršą, tačiau pagal prastą dislipidemijos kontrolę yra pirmaujantys“, – atkreipia dėmesį prof. O. Dobilienė.

3 patarimai, kaip išvengti kardiovaskulinių ligų

Profesorė išskiria tris esminius patarimus, padėsiančius išvengti kardiovaskulinių ligų arba jas atitolinti.

„Pirmiausia, labai kviečiu aktyviai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, kol dar nėra ligos simptomų. Ji prieinama kardiovaskulinėmis ligomis nesergantiems vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Taip pat būtina koreguoti dažniausius kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnius. O asmenys, kurie turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų pradėti tirtis gerokai anksčiau ir koreguoti rizikos veiksnius, ypač blogojo cholesterolio kiekį. Tai ypač aktualu tiems, kurių šeimoje pirmos eilės giminaičiai yra patyrę miokardo infarktą, insultą ar juos ištiko staigi mirtis, ypač esant ankstyvo, iki 50 metų, amžiaus“, – pataria prof. O. Dobilienė.

Ji primena, kad labai svarbu laikytis paskirto gydymo – tik ilgalaikis gydymas yra naudingas, nes aterosklerozė yra dešimtmečius besivystantis procesas. „Kuo daugiau rizikos veiksnių ir kuo ilgau žmogus netinkamai gyvena, tuo labiau tikėtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos pasireikš anksčiau. Tad labai kviečiu visus rūpintis savo širdimi“, – ragina prof. O. Dobilienė.