Anot jo, planuojama, jog maždaug tūkstančio kilometrų dviračių takų atkarpos bus įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, dar tūkstantis kilometrų – savivaldybėse.
Tam, ministro teigimu, suplanuota skirti „iki 300 mln. eurų investicijų iki maždaug 2030 metų“, tačiau lėšų prireiks daugiau – apie trečdalį šių pinigų bus skiriama iš europinių fondų, tikimasi indėlio ir iš savivaldybių.
Skaidrumo garantas
M. Skuodis, trečiadienį dalyvaudamas nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapio pristatyme, sako, kad šis suteiks galimybę gyventojams, dviračių bendruomenei įvertinti, ar „būtent tos atkarpos, kurių labiausiai reikia, yra suplanuotos, ar nėra suplanuotos“.
Renginyje ministras pabrėžė, kad žemėlapis leis taisyti situacijas, kai tarp valstybinių ir savivaldybių dviračių takų atsiranda „juodosios dėmės“, kur dviračių infrastruktūros nėra. Pasak jo, žemėlapyje sudėti ir visi savivaldybių bei valstybės dviračių takų plėtros planai, o ministerija artimiausiu metu ketiną pateikti kriterijų, kurie takai yra prioritetiniai, sąrašą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad pirmieji nacionalinio dviračių takų plėtros plano žingsniai pasimatys jau kitąmet – šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių numatyta įrengti apie 16 kilometrų naujų takų, vėlesniais metais jau suplanuota nutiesti dar apie 50 kilometrų.
„Plano viešinimas, manau, bus skaidrumo garantas, kuris padės kontroliuoti kelių direkciją, savivaldybės, kad tos dviračių takų tąsos visoje Lietuvoje būtų užtikrintos“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pabrėžė, kad žemėlapis bus interaktyvus, nuolat pildomas, leis pamatyti ir dviračių ir pėsčiųjų dabartinę, ir planuojamą situaciją: kurie takai bus tiesiami pirmiausia ir iki kada planuojami užbaigti, kita detali informacija apie juos.
Dauguma planuojamų takų – miestuose
A. Vaiciukevičiūtės teigimu, savivaldybių prieš metus pateiktais duomenimis, papildomai nutiesti reikėtų 3860 kilometrų takų – kiek mažiau nei pusė jų patenka į vadinamąjį pirmąjį prioritetą, dauguma jų atsirastų miestuose, driektųsi šalia valstybinės reikšmės kelių ir sudarytų jungtis su gretimomis gyvenvietėmis.
Antruoju prioritetu būtų finansuojami likę projektai, apimantys apie 2 tūkst. kilometrų, atskirai numatyta rengti ir 350 kilometrų ilgio rekreacines trasas.
Ji kvietė savivaldybes, dviratininkus įvertinti netrukus paskelbsimus prioritetus.
„Kviečiame visus analizuoti, o dviratininkų bendruomenes – kritikuoti, padėti papildyti, patiems važinėti takais, pasakyti, kur progresas matosi, kur ne“, – kalbėjo ji.
Be takų, ministerija planuose žada numatyti ir dviračių saugyklas bei kitą infrastruktūrą – apie tai kalbamasi su valstybinėmis, savivaldos institucijomis, didesnėmis verslo įmonėmis.
Susisiekimo ministras priminė, kad Vyriausybė ir Seimas svarsto iniciatyvas dėl paspirtukų, šiuo metu prilyginamų dviračiams, eismo taisyklių griežtinimų, kartu paliekant ir laisvę, kad šios mikromobilumo priemonės galėtų būti plačiai naudojamos. Jis kvietė institucijas imtis griežčiau kontroliuoti, kaip paspirtukų vairuotojai laikosi taisyklių.
„Vienas iš pavyzdžių, kas ir šiandien turėtų būti, kai einame Gedimino prospektu, matome paspirtuką važiuojantį šaligatviu – to negali būti, nes šalia yra dviračių takas. Šioje vietoje tam tikri teisės aktų pakeitimai daromi, natūralu, reikalinga tam tikra infrastruktūra. Galime turėti daug taisyklių, bet labai svarbu, kad jos būtų įgyvendinamos“, – kalbėjo ministras.
Kaip teigė ministerija, žemėlapyje susisteminti valstybės ir savivaldybių duomenys, leidžiantys įvertinti dabartinę takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 metų.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
