Spalio 3 d. Europos Parlamentas plenarinėje sesijose daugumos balsais (578 – už, 24 – prieš, susilaikė – 19) patvirtino pranešimą dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos.
Komentuodamas šį dokumentą EP narys prof. Liudas Mažylis Strasbūre debatų metu akcentavo, kad Europos Sąjungai yra svarbu turėti instrumentą atgrasantį trečiąsias valstybes nuo ketinimų išnaudoti savo ekonominę įtaką su tikslu paveikti politinius sprendimus valstybėse narėse, užkirsti kelią joms skaldyti Europos Sąjungą nusitaikant į pavienes nares ar jų grupes. Taip pat europarlamentaras priminė, kaip Kinijos prieš ją tiesiogiai nukreiptą ekonominę prievartą patyrė Lietuva.
„2021 metais Lietuva padarė drąsų žingsnį – atidarėme Taivaniečių atstovybę savo sostinėje Vilniuje. Tai buvo mūsų pasiryžimo laikytis principų, vienijančių mus, kaip Europos Sąjungos nares, įrodymas. Mūsų veiksmus lėmė noras apsaugoti mūsų vertybes, įskaitant demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, vientisumą. Taivanas, kaip ir ES, laikosi šių principų, tad parodėme solidarumą. Bet tai tik vienas argumentas, – pasisakymo metu kalbėjo politikas. – Žinojome, kad toks žingsnis neliks nepastebėtas. Kinija sureagavo greitai, imdamasi diplomatinių protesto veiksmų bei ekonominio spaudimo – būtent tokiems atvejams užkirsti kelią šiandien aptariamas instrumentas ir yra skirtas.“
Visgi kaip pastebi Tarptautinės prekybos komitete dirbantis L. Mažylis, Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo tik formalus pretekstas. Pasak politiko, tikroji priežastis buvo kita – Lietuva pasipriešino Kinijos peršamam santykių su Vidurio Rytų Europos valstybėmis 17+1 formatui. „Ir iš tiesų: kuo blogas Lietuvai įprastinis, 27+1 formatas?“, – kiek ironiškai analizavo L. Mažylis.
Europarlamentaro teigimu, Europos Sąjungai yra svarbu turėti instrumentą atgrasantį trečiąsias valstybes nuo ketinimų išnaudoti savo ekonominę įtaką su tikslu paveikti politinius sprendimus valstybėse narėse, užkirsti kelią joms skaldyti Europos Sąjungą nusitaikant į pavienes nares ar jų grupes.
„Ypač svarbu jog įvardinamas konkrečių atsakomųjų priemonių spektras nurodo apribojimus, susijusius su prekyba ir paslaugomis, tiesioginėmis užsienio investicijomis. Šalis, kuri nustatyta kaip susijusi su prievarta, taip pat negalės dalyvauti ES finansuojamose mokslinių tyrimų programose, bus apribojamas patekimas į ES viešųjų pirkimų, kapitalo rinkas. Šios konkrečios priemonės turės realų svorį ir vers pamąstyti trečiąsias valstybes, ar verta ekonominį spaudimą vykdyti. Šalia to buvo įtrauktos priemonės atitaisyti prievartos žalą valstybei narei, jei to bus prašoma“, – vienašališkas atsakomąsias priemones įvardijo L. Mažylis.
Kaip pastebi EP narys, tai reiškia, kad ekonominės prievartos bandymas prieš vieną šalį reikš pasikėsinimą prieš visą Bendrąją rinką, taip apginant savo interesus ir vertybes tarptautinėje arenoje.
Liudas Mažylis primena, kad kovos su trečiųjų šalių ekonominiu smurtu tema ES darbotvarkėje atsirado 2021-aisiais, Kinijai pradėjus ekonomiškai šantažuoti Lietuvą. „Jau prieš metus Tarptautinės prekybos komitete balsavome bei pritarėme Europos Komisijos pasiūlymui dėl kovos su prievarta priemonių. Šią iniciatyvą gerai pamename ir žinome iš seniau, ji kilo tuomet, kai Kinija pradėjo taikyti prekybinius apribojimus Lietuvai dėl pozicijos Taivano klausimu. Aš ir pats šiuo klausimu ne kartą kreipiausi į Europos Komisiją. Pagaliau esame išgirsti ir ledai pajudėjo“, – teigia politikas.
