Lietuvos mikrobiotos universiteto sudaryta komisija išrinko metų mikrobiotos ekspertą. Daugiau kaip 2000 įvairių sričių medicinos specialistų siekė šio vardo. Nedidele balsų persvara iš 9 finalininkų buvo atrinkta nugalėtoja – vaistininkė iš Kauno Lina Kederienė.
„Mikrobiota susidomėjau prieš trejus metus, ieškodama atsakymo, kokios yra kai kurių ligų tikrosios priežastys. Lietuvos mikrobiotos universitete gautos žinios leido suvokti, kokie yra nematomi ryšiai organizme: žarnyno ir smegenų, žarnyno ir imuninės sistemos. Gautas apdovanojimas vainikavo mano norą tobulėti“, – kalbėjo vaistininkė Lina Kederienė.
Susidomėjimas mikrobiota auga
Pasak LSMU Farmacijos fakulteto dekanės prof. Ramunės Morkūnienės, mikrobiota pastaruoju metu sulaukia vis daugiau mokslininkų ir medicinos pasaulio dėmesio. „Per metus paskelbiama daugiau kaip po 20 000 publikacijų apie mikrobiotą. Mikrobiota siejama beveik su visomis ligomis, ne tik virškinimo, bet ir imuninės sistemos, neuropsichiatriniais, neurodegeneraciniais, onkologiniais susirgimais“, – sako profesorė.
Ne pirmus metus Lietuvos mikrobiotos universitetas organizuoja pusantrų metų trukmės studijų kursą. „Per šį laiką buvo suorganizuotos 6 konferencijos, dvi iš jų – tarptautinės. Dalyvavo 20 pranešėjų, studijų dalyviai gavo pažymėjus apie įgytas 43 valandas kvalifikacijos kėlimo. Žinias apie mikrobiotą gilino keli tūkstančiai dalyvių“, – apdovanojimo renginyje vardijo LSMU atstovė prof. Jurga Bernatonienė.
Pretenduojantieji į metų mikrobiotos eksperto titulą turėjo atsakyti į 63 klausimus. Teisingai atsakė šiek tiek daugiau nei pusė, pirmosios ir antrosios vietos laimėtojus skyrė labai nedidelė šimtųjų balo persvara.
Nugalėtoja tapusi Lina Kederienė šių metų rudenį dalyvaus Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) kongrese Sevilijoje. Šį apdovanojimą įsteigė 60 metų mikrobiotos srityje dirbanti įmonė „Biocodex“.
Tituluotai mikrobiotos ekspertei Linai Kederienei pateikiame 3 klausimus:
Kaip paprastai paaiškintumėte, kas yra mikrobiota?
Tai daugialąsčio organizmo viduje (pvz., žarnyne) ir išorėje (pvz., ant odos) esančių mikroorganizmų visuma. Visi turime labai individualias žarnyno ir odos mikrobiotas. Vaikams sakau, kad tai žmogaus žarnyne gyvenantys mažieji draugai (šypsosi).
Mikroorganizmų balansas sukuria gerą žmogaus savijautą. O mikrobiotos įvairovė ypač svarbi žmogaus sveikatai. Mikrobiota susijusi su daugeliu organizmo sistemų: pavyzdžiui, nustatyta, kad yra smegenų – žarnyno ašis, žarnyno – plaučių ašis. Ir jos viena kitą veikia abipusiai. Taip pat žarnyne yra daug imuninės sistemos elementų, todėl mikrobiota lemia žmogaus imuninę sistemą.
Mikrobiota susiformuoja pagal mūsų mitybos įpročius. Pavyzdžiui, žmogus valgo daug saldumynų, bando jų atsisakyti ir jam labai sunku tai padaryti. Mikrobiotos gyventojų rūšis, kuri ten atsirado dėl gausaus saldumynų vartojimo, nori gerai maitintis ir reikalauja tokio maisto, kuris leidžia išlikti gausiai jų kolonijai. Todėl būna sunku atsisakyti tam tikrų produktų.
Kai žmonės sako, kad reikia klausytis, ko nori organizmas ir to jam duoti, visuomet sakau, kad klausytis galima tik tada, kai jūs tinkamai maitinatės: valgote įvairų maistą, jūsų mityboje nėra vieno dominuojančio produkto. Tada jūsų žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtis yra įvairesnė, vadinasi, mikrobiota jums nediktuoja blogų pasirinkimų. Jeigu žmogus geria daug saldžių gėrimų, valgo daug saldumynų, miltinių patiekalų ir nesugeba pažaboti šių savo įgeidžių, akivaizdu, kad klausydamasis savo organizmo, girdės ne pačių geriausių bakterijų norus.
Ką kiekvienas turėtų žinoti apie mikrobiotą?
Žinios apie mikrobiotą leidžia kaip niekada aiškiai suvokti subalansuotos mitybos svarbą.
Mitybos įvairumas – lapinės, gumbinės daržovės, visų spalvų vaisiai, mažiau cukraus, kuo mažiau perdirbtų, rafinuotų produktų – užtikrina žarnyno mikrobiotos įvairovę. Kuo didesnė toji įvairovė – tuo sveikesni jaučiamės.
Žarnyno svarba medicinoje vis labiau suvokiama ir įvertinama. Kai žarnyne daug įvairių bakterijų, mažėja žarnyno pralaidumas, mūsų nevargina pilvo pūtimas, nemalonūs pojūčiai ar skausmai.
Į alergijas linkusių žmonių organizme būna didesnis histamino kiekis. Yra tam tikra bakterijų rūšis Lactobacillus bulgaricus, žinoma kaip gaminanti daugiausiai histamino. Jeigu į alergijas linkę žmonės valgys daugiau histamino turinčių produktų, tokių kaip citrusiniai vaisiai, braškės, avietės, šokoladas, jų būklė negerės, nes organizme didės histamino kiekis ir alergijos pasireikš stipriau. Alergiškiems žmonėms reikia vengti fermentuotų pieno produktų, raugintų ir marinuotų daržovių, vytintų ar fermentuotų mėsos gaminių, nes jie didina histamino kiekį ir lemia alergijų pasireiškimą. O visiems kitiems žmonėms rauginti maisto produktai netgi labai naudingi.
Tad valgydami vienus ar kitus produktus, kuriame savo asmeninę mikrobiotą. Jei mikrobiota bus įvairi, turėsime savo asmeninę vidinę sveikatos laboratoriją.
Ką naujausi moksliniai tyrimai sako apie mikrobiotos ir COVID-19 ryšį?
Nustatyta, kad žarnyno mikrobiota prisideda prie COVID-19 eigos ir sunkumo. Ypač daug lemia disbiozė – žarnyno mikrobiotos sutrikimas, dėl kurio yra žarnyno epitelis, kyla uždegiminių procesų. Jau įrodyta, kad uždegimas padidina vieno fermento kiekį, prie kurio, patekęs į organizmą, jungiasi koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Tų fermentų daugiausia kvėpavimo takuose ir žarnyne.
Disbiozė koreliuoja su padidėjusiu použdegiminių citokinų kiekiu ir pasireiškia sunkesne ligos eiga. Jau sutariama, kad sumažėjusi žarnyno mikrobiotos įvairovė gali būti lyg savotiškas biologinis COVID-19 žymuo, sufleruojantis, jog pacientas COVID-19 susirgs greičiau arba sirgs sunkesne forma.
Žarnyne yra daug imuninių ląstelių. Daugėja pranešimų apie tai, kad sergančiojo išmatose randama SARS-CoV-2 RNR. Sutrikusi žarnyno mikrobiota gali prisidėti prie padidėjusios priešuždegiminės citokinų gamybos, kuri dar vadinama citokinų audra, kai imuninės ląstelės be saiko aktyvina viena kitą ir kursto uždegimą.
Sergančiųjų COVID-19 žarnyne bakterijų Lactobacillus ir Bifidobacterium kiekiai gerokai sumažėja. Disbiozė gali būti susijusi ne tik su sunkesne ligos eiga, bet ir su pojūčiais ligai pasibaigus: dauguma žmonių skundžiasi silpnumu, virškinamojo trakto sutrikimais arba atsinaujinusiomis kitomis ligomis.
Nustatyta, kad žmonėms, kurie sirgo sunkesne ligos eiga ir gavo antibiotikų, anksčiau buvusi žarnyno mikrobiota neatsikuria net po pusės metų. Todėl COVID-19 ligos atveju gali būti naudingi probiotikai. Ir, žinoma, subalansuota, įvairi mityba.
Apie „Biocodex“
25-uosius veiklos metus Lietuvoje skaičiuojanti Prancūzijos farmacijos kompanija „Biocodex“ investuoja į mokslinius tyrimus ir teikia sveikatos sprendimus pacientams daugiau kaip 120-yje pasaulio šalių. Tai šeimos farmacijos verslas, pradėtas XX a. 6-ame dešimtmetyje ir iki mūsų dienų išaugęs į tarptautinį farmacijos žaidėją. Viena pagrindinių kompanijos misijų – gausinti žinias apie mikrobiotos svarbą žmogaus sveikatai.
“Versli mama.lt” info.
