Neguodžiančios geopolitinės aktualijos diktuoja investavimo kryptis. Ištekliai kreipiami į karinius miestelius bei sąjungininkų karines bazes.
Atidarytas naujas karinis miestelis Pajūryje
Vasario 1 d., Pajūryje, Šilalės rajone, oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos batalionui. Tai pirmas tokios apimties Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektas naujai pastatytas nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (į Seimą išrinktas Kaune, Kalniečių apygardoje) pabrėžė, kad karinių miestelių statybos – ypatingos reikšmės projektas, kuriuo siekiama užtikrinti fizinę infrastruktūrą nuolatiniam Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų dislokavimui, gerinti karių tarnybos sąlygas, kovinės technikos priežiūros galimybes bei didinti individualiam karių rengimui skirtos infrastruktūros kokybę.
„Šiandien atidarome Pajūrio karinį miestelį, netrukus Vilniaus rajone atidarysime dar vienus naujus namus, skirtus Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionui Rokantiškėse, pavasariop duris atvers naujas karinis miestelis Šiauliuose. Tai pirmieji naujai pastatyti kariniai miesteliai, suteikiantys kariams tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei. Tokie infrastruktūros projektai tiesiogiai prisideda prie nacionalinio saugumo stiprėjimo bei atgrasymo politikos tęstinumo“, – sakė A. Anušauskas.
Naujasis miestelis Pajūryje iškilo šalia modulinės konstrukcijos kareivinių, kuriose nuo 2019 m. dislokuoti ir tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ brg. gen. M. Pečiuliono artilerijos bataliono kariai. Naujai pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: štabas, kareivinės, valgykla, medicinos punktas, uždarų patalpų bei lauko erdvių sporto kompleksas, ramovės pastatas, rikiuočių aikštė, įrengti keliai. Miestelyje taip pat iškilo ir nauji technikos parko statiniai. Bataliono dydžio vienetui skirto karinio miestelio plotas – 9,47 ha.
„Pajūrio karinis miestelis – tai pirmasis nuo nulio pastatytas ir pilnai įrengtas karinis dalinys nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Džiaugiuosi, kad mūsų kariams suteikiamos puikios tarnybos ir kovinio rengimo sąlygos, kurios savo kokybe nenusileidžia Vakarų valstybėms. Tai žymiai prisidės prie aukštos karių moralės, motyvacijos ir pasirengimo valstybės gynybai“, – sakė kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Naujas galimybes kariams ir civiliams akcentavo ir brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. M. Ragulis: „Šis projektas ne tik pagerins tarnybos kokybę kariams, bet prisidės ir prie viso regiono augimo bei klestėjimo. Kariai jau dabar kraustosi gyventi arčiau bataliono, leidžia savo vaikus į mokyklas ir darželius. Be to, Pajūrio kariniame miestelyje atsiras naujų darbo vietų ir civiliams. Mūsų batalionas tampa idealia vieta tarnauti, todėl tikiu, kad mūsų kariai su dar didesne iniciatyva norės atlikti savo pareigą tėvynei“.
Karinių miestelių statybų projektai vykdomi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu ir apima ne tik infrastruktūros objektų statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui.
Pajūrio karinis miestelis vystomas bendradarbiaujant su UAB „Salvinta“, kuri priklauso UAB „Darnu Group“ įmonių grupei. Partnerystės sutartį su projekto vystytoju Krašto apsaugos ministerija pasirašė 2021 m. sausį. Pajūrio karinio miestelio statybos, ilgalaikė priežiūra bei aptarnavimas kainuos kiek daugiau nei 71 mln. eurų (su PVM). Per 12,5 metų laikotarpį už miestelio statybas, priežiūrą ir paslaugas kasmet bus mokama apie 5 mln. eurų suma (su PVM).
Pajūrio karinis miestelis – ne vienintelis naujai pastatytas infrastruktūros objektas, skirtas Lietuvos kariuomenės karių tarnybos sąlygoms gerinti. Toks pat karinis miestelis netruktus bus atidarytas Rokantiškėse, Vilniaus rajone, o pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose. Trys kariniai miesteliai suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektai.
Karinės infrastruktūros vystyme dalyvaujant lietuviškoms įmonėms, projektai yra ekonomiškai naudingi visai Lietuvai – daugiau kaip 62 proc. krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvos ekonomikoje, įskaitant ir lėšų sugrįžimą į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių pavidalu.
K. Kavolėlis nuotraukos/KAM
Vasario 5 d., pirmadienį, Rokantiškėse, Vilniaus rajone, bus oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Karinio miestelio atidarymo ceremonijoje dalyvaus Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Rokantiškių kariniame miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, o taip pat techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra.
Rokantiškių karinis miestelis – ne vienintelis naujai pastatytas infrastruktūros objektas, skirtas Lietuvos kariuomenės karių tarnybos sąlygoms gerinti. Toks pat karinis miestelis šį ketvirtadienį atidaromas Pajūryje, Šilalės rajone, o pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose. Trys kariniai miesteliai suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektai.
KAM / A. Pliadžio nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje vasario 1 d. susirinko iš visų šalies ministerijų atstovų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri aptarė Vokietijos brigados priėmimui būtinų civilinės infrastruktūros ir paslaugų poreikių klausimus.
Tarpinstitucinė darbo grupė pasidalijo ryškėjančiomis civilinės infrastruktūros ir paslaugų sukūrimo gairėmis, kurios apima karių ir jų šeimų apgyvendinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, susisiekimo temas. Aptarti einamieji darbai nuveikti po Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įgyvendinimo plano pasirašymo.
Svarstoma apie skirtingus apgyvendinimo, švietimo, vaikų užimtumo, sveikatos paslaugų teikimo bei susisiekimo tiek Lietuvoje, tiek su Vokietija modelius. Planuojama, kad į Lietuvą atvyks 5 tūkst. Vokietijos karių, iš kurių maždaug 80 proc. tarnautų Rūdninkuose, kiti – Rukloje.
Skaičiuojama, kad keli tūkstančiai karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais. 2024 metais atvykstantys pirmieji Vokietijos kariai planuoja būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje. Tuo pačiu pradedamas planuoti ir ilgalaikis sprendimas, kai visi kariai su šeimomis atvyks į Lietuvą. Vertinamos gyvenamųjų kvartalų Kaune ir Vilniuje vystymo galimybės bei arti Rūdninkų ar Ruklos poligonų kariams skirtų būstų poreikis.
Švietimo ir vaikų užimtumo srityje Vokietijos karių vaikai įsilies į Lietuvos mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios galės vykdyti ugdymą vokiečių ar anglų kalbomis. Ilgalaikėje perspektyvoje ketinama įsteigti vokiškus darželius ikimokyklinukams, taip pat planuojama atidaryti Bundesvero mokyklas Vilniuje ir Kaune. Švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų paslaugų teikimo srityse naujų galimybių atsiras ir Lietuvos verslams.
Dvišaliame plane numatyta siekti geresnio susisiekimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, todėl vertinamos galimybės plėsti skrydžių kryptis bent į kelis Vokietijos miestus.
KAM / A. Pliadžio nuotr.