Kultūros komiteto posėdyje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovės Virginija Vitkienė ir Ana Kočegarova pristatė projekto programą Seimo Kultūros komiteto nariams. Šis garbingas titulas Kaunui skirtas 2017 m., o iki 2020 m. jau įvyko daugiau nei 4 000 renginių. 2022 m. numatomi trys didieji renginiai, o kiekvieną savaitgalį iš 52 bus suteikta galimybė tarptautiniams renginiams: planuojama Kauno bienalė, Marinos Abramovič paroda, Tarptautinė laimės diena, Tarptautinė Kauno literatūros savaitė, Oskaro Koršunovo spektaklis ant vandens ir kt.
Europos kultūros sostinės metus Kaunas planuoja pradėti 2022-ųjų sausio 20–22 dienomis renginiu „Pabusk, žvėrie“. Bus rengiamos miestiečių eitynės, jos turėtų pažadinti ir iš urvo išvilioti mitinį miesto žvėrį – kuriamą Kauno mitą.
2022 m. gegužės 20–22 dienomis vyks „Žvėries diena“. Tai renginys, skirtas papasakoti mitinio žvėries istoriją. Jos turinys bus sukurtas kartu su miesto bendruomenėmis, telkiant per šias „Fluxus laboratorijas“.
Uždarymo renginys „Ir jie gyveno ilgai ir laimingai“ numatytas 2022 m. gruodžio 20–22 dienomis. Nutarta ta proga nerengti didelių koncertų ar paradų, o sukurti nedidelius kaimynysčių renginius, ypač skatinant juose dalyvauti vaikus ir paauglius.
Kultūros komiteto nariai teiravosi dėl pandeminės situacijos ir jos galimų padarinių didiesiems „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiams. Projekto direktorė Virginija Vitkienė patikino, kad ruošiamas ir alternatyvus planas, kuomet didiesiems renginiams planuojami keli scenarijai.
Posėdyje taip pat pristatytas istorinis įvykis – Vilniaus, kaip sostinės, 700 m. jubiliejus. „Go Vilnius“ atstovė Kotryna Žukauskaitė pažymėjo, kad jubiliejaus planavimas prasidėjo dar 2017 m., kai suburta ekspertų koordinacinė grupė pradėjo svarstyti šio šventimo gaires. Jos teigimu, jubiliejui skirtų renginių bus jau šiais metais, o kitąmet ketinama bendradarbiauti su Kaunu, kuris taps Europos kultūros sostine. Jubiliejaus programa pasižymės įvairiapusiškumu, kad galėtų įsitraukti nuo jauniausių iki vyriausių, nuo tų, kurie nori mokslinio turinio, iki populiariosios kultūros patirčių mėgėjų.
Planuojant sostinės jubiliejų, buvo kviesti menininkai ir kultūros įstaigos, siūlantys idėjas dėl Vilniaus jubiliejus šventimo. Šiame idėjų konkurse gauta apie 90 paraiškų, iš jų atrinktos 7 idėjos, kurios bus įgyvendintos 2023 m. Lietuvos nacionalinis muziejus pasiūlė pastatyti paviljoną „Vilnius prieš 200 metų“, Menų fabrikas „LOFTAS“ patirti „Kartą Vilniuje“, miesto gyventojai ir svečiai bus prašomi įamžinti miestą ir savo kasdienybę jame, iš to gims kino juosta, su kuria ketinama keliauti ir į festivalius.
„Meno genas“ pasiūlė „Muziką Vilniui“, tad 2023 m. Vilniuje nuskambės septynios „įvietintos, unikalios muzikinės kompozicijos“. Septyni šiuolaikinės muzikos kūrėjai atvyks į Vilnių, išsirinks viešąsias erdves ir joms dedikuos naujai sukuriamą kūrinį. „MO“ muziejus ruošia projektą „Vilniaus pokeris“, tai, anot Kotrynos Žukauskaitės, bus Oskaro Koršunovo režisuojama ir Gintaro Makarevičiaus vizualizuojama paroda, kuri „perlips“ muziejaus sienas ir kvies tirti „Vilniaus pokerio“ tematiką. Režisierius Donatas Ulvydas žada filmą, inspiruotą to paties Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“, kuriame žmonės bus kviečiami dalyvauti filmo kūrime – įsilieti į renginius, kurie taps filmavimo aikštelėmis.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rengia daugybę operos renginių – nuo apdovanojimų iki, dirbtiniam intelektui padedant, atkuriamos pirmosios lietuviškos operos.
Daugiau apie Vilniaus 700 metų jubiliejų – www.vilnius700.lt , o informaciją apie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ galima rasti čia: https://kaunas2022.eu.
