Metams artėjant į pabaigą, viešojoje erdvėje girdima įvairių nuomonių apie ekonominę situaciją Lietuvoje ir spėlionių apie ateitį. Dalis ekonomistų džiaugiasi lėtai gerėjančia situacija, kiti linkę prognozuoti, kad statistiškai šie metai bus prastesni nei pandeminiai 2020-ieji, kai šalies ekonomika stojo. Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesoriaus Ryčio Krušinsko vertinimai – atsargesni, pasak jo, bendrai paėmus ekonomikai metai – varginantys, o į klausimą, kaip jie pasibaigs, atsakyti galima įvairiai, tačiau šiuo metu yra daug neraminančių signalų.
Šie metai – sunkūs
Nors situacija nėra palanki, R. Krušinskas susilaiko nuo griežtų vertinimų: „Jeigu vertintume COVID-19 pandemijos aspektą, trūkinėjančias tiekimo grandines bei kai kurių sektorių veiklos ribojimus 2020-aisiais, o į 2023-uosius žvelgtume per vykstančio karo, infliacijos ir lėtėjančios Kinijos ekonomikos veiksnių rinkinį, tai iš tiesų – abiem atvejais turime sunkius metus“.
Pasak KTU profesoriaus, statistinis pasirinktų ekonominių rodiklių palyginimas gali pateikti aiškų skaitinį skirtumą, tačiau neatskleisti realios situacijos, todėl profesorius skatina vertinant ekonominius rezultatus atsižvelgti į kontekstą, ne vien skaičius.
„Tad lyg ir ramūs stabilaus augimo 2019 m. baigėsi signalais iš Kinijos apie naują virusą, tuo tarpu 2022 m. baigėsi su karo šmėkla, energetinių išteklių kainų šuoliais, didelės metinės infliacijos pasekmėmis“, – sako jis.
R. Krušinsko teigimu, šiame kontekste „paprastų žmonių“ gyvenimą , ar tiksliau gyvenimo kokybę palyginti būtų taip pat sudėtinga.
„Tiek 2020 m., tiek 2023 m. šalies ekonominis gyvenimas turėjo savo neigiamų pasekmių, kaip kad pavyzdžiui galėtume užduoti klausimą: kas blogiau – judėjimo ir bendravimo ribojimai ar aukštesnės maisto produktų kainos? Ir tikriausiai sulauktume atsakymų įvairovės. Visgi, akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. gyvenimas pabrango, išlaidos išaugo, o pajamų atitinkamu augimu galėjo džiaugtis ne kiekvienas. Visgi, prasidėjus paskutiniajam metų ketvirčiui, kontekstas taip pat nedžiugina – profesorius R. Krušinskas išskiria, kad per artimiausius tris mėnesius teks spręsti nemažai iššūkių.
„Šiuo laikotarpiu svarbus situacijos su nedarbo rodikliais sekimas, valstybės išlaidų subalansavimas ateinančių metu šalies biudžete, bei infliacijos rodiklių tendencijos, kurios gali sąlygoti dar bent vieną bazinių palūkanų didinimo Europos Centrinio Banko sprendimą“, – sako jis.
Vertėtų pagalvoti apie krizės scenarijų
Pasak profesoriaus, kalbant apie krizę, kai kur apibrėžiama, kad techniškai esant BVP mažėjimui 2 ketvirčius iš eilės galima tai traktuoti kaip krizę.
„Tai žiūrint į statistinius rodiklius ši krizė buvo 2022 m. 4-ą ketvirtį ir 2023 m. 1-ą ketvirtį, o jau 2023 m. 2-asis ketvirtis turėjo nedidelio tačiau augimo rezultatą. Tačiau šio pokyčio skaičiai nėra dideli ir šiuo metu galimas jausti tam tikras laukimas, kaip vystysis situacija po vasaros sezono, kuomet yra tam tikras atostogų ekonominis dvelksmas, gyventojai daugiau leidžia pinigų pramogoms, turizmui, kultūrai, restoranams ir pan.“, – sako KTU profesorius. Mokslininkas teigia nenorintis būti tam tikru blogu pranašu, tačiau kol kas esami įvairių globalių bei šalies ekonomikos vystymosi veiksniai nerodo nei didelio neigiamo sukrėtimo, nei laukiamo augimo ženklų.
Analizuodamas likusių metų situaciją, KTU profesorius taip pat pamini, kad specialiai ruoštis galimai krizei būtų sudėtinga, tačiau vertėtų apie tokį scenarijų pagalvoti.
„Šalis ir visuomenė turėtų ugdytis tam tikrą atsparumą, kuris žiūrint iš eilinio gyventojo ar organizacijos perspektyvos dažnai siejamas su saugios finansinės pagalvės, arba, paprastai tariant – santaupų – turėjimu“, – mintimis dalijasi ekspertas.
Skausmingi sprendimai bus, tačiau trumpalaikiai
Deja, finansinis saugumas dabartinei visuomenei taip pat tampa iššūkiu. R. Krušinsko teigimu, likusiais 2023 m. neturėtume matyti žymaus bendro kainų lygio augimo, tačiau jų mažėjimo tikėtis taip pat nereikėtų – infliacijos rodikliai siekiamos 2 proc. metinės infliacijos ribos iki naujųjų metų tikriausiai nepasieks.
Kiti visuomenės nerimo šaltiniai – artėjantis šildymo sezonas bei mokesčių reformos svarstymai. Nevienareikšmiškas siūlymų vertinimas bei kylantis sąmyšis visuomenėje, profesoriaus manymu, dalinai atsiranda iš vykdomos komunikacijos spragų, tačiau tai nenuneigia reformos būtinumo.
Kalbėdamas apie mokesčių reformą, R. Krušinskas pabrėžia, kad pateiktus siūlymus visuomenė pasitiko nevienareikšmiai.
„Tikriausiai įtakos tam turėjo ir kartu su mokesčių reformos idėjomis bei jų pateikimu vykdoma komunikacija. Laikas ir aplinka – dabartinės Seimo valdančiosios daugumos kadencijos antra pusė bei verslo aplinkos neapibrėžtumas taip pat yra dažnų argumentų „prieš“ pagrindu. Tačiau reikia pripažinti, kad tinkamo laiko „mokėti daugiau mokesčių“ šalininkų visada bus mažiau nei priešininkų, o iššūkių mokesčių sistemoje bei besitęsiančių skaudulių yra nemažai“, – sako KTU profesorius.
Mokslininkas mano, kad dalis „skausmingų“ sprendimų turėtų būti priimta, tačiau geroji žinia tai, jog tas „skausmas“ turėtų būti trumpalaikis. Ir vienas esminių momentų, pasak jo, formuojančių visuomenės suvokimą, turėtų būti aiškus, skaidrus, efektyvus valstybės lėšų panaudojimas.
Jaunimui jaustis finansiškai saugiais – sudėtingiau
Tokia ekonominė šalies situacija paveikia visus gyventojus, tarp jų ir jaunimą.
„Jaunimo nedarbas ir ekonominė gerovė yra visos Europos iššūkis. Žvelgiant į Pietų Europos šalių jaunimo nedarbo rodiklius, jie iš tiesų yra netgi nemaloniai stebinantys“, – sako ekonomistas, tačiau nuramina, kad Lietuvoje situacija nėra tokia kritinė.
Vis dėlto, R. Krušinskas pastebi, kad problemų ir spragų yra ir mūsų šalyje, todėl jaunuoliams jaustis finansiškai saugiais, ypač šiuo laikotarpiu – sunkiau: „Tai gali būti siejama su finansiniu raštingumu suvaldant savo išlaidas, santaupomis, sėkmingais ar nesėkmingais bandymais įsilieti į darbo rinką, o taip pat švietimo sistemos efektyvumu rengiant jauną žmogų ateities iššūkiams“.
KTU profesorius pabrėžia, kad vienas svarbiausių patarimų jaunimui, kuris galioja bet kokiomis ekonominėmis sąlygomis – jaunas žmogus turi investuoti į save. Deja, akimirksniu tikėtis teigiamos grąžos rezultatų nėra realu.
Aptardamas Vyriausybės sprendimą padidinti minimalų atlyginimą (MMA) ir jo reikšmę jaunimui, ekonomistas įsitikinęs, kad tai visiems šalies gyventojams suteiks tik trumpalaikę naudą, tačiau sisteminių problemų šiame ekonominio vystymosi etape neišspręs – tam reikės kitokių pokyčių.
KTU informacija
