Kauno rajono savivaldybė patvirtino 2023 m. užimtumo didinimo programą, kuri kompleksiškai padės spręsti gyventojų užimtumo problemas, mažinti ilgalaikį nedarbą ir skurdą. Jai įgyvendinti šiemet skirta 322 tūkst. eurų.
Užimtumo didinimo programą įgyvendins Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.
Dalyvaus 124 asmenys
„Ši programa skirta pasiekti kuo didesnį, tvarų ir ilgalaikį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį“, – teigė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Anot vedėjos, pagal šią programą asmenys gali būti įdarbinti laikino pobūdžio darbams arba jiems suteikiamos užimtumo ir motyvavimo paslaugos.
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimas, kuriuo remiantis kliūčių užimtumui turintys asmenys įgyja darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Nuo praėjusių metų rugpjūčio savivaldybė pradėjo įgyvendinti užimtumo didinimo programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims, modelį.
Pernai šioje programoje dalyvavo 87 bedarbiai: 76 dalyvavo laikino užimtumo, o 11 – ilgalaikių bedarbių užimtumo skatinimo ir motyvavimo priemonėse.
Šįmet programoje dalyvaus apie 124 asmenys: 64 asmenys įdarbinimo priemonėje, o 60 gaus užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas.
Socialinių įgūdžių stoka
Anot M. Venslovienės, ilgalaikio nedarbo priežastys – žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, nenustatyti specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, būtinybė padėti kitiems šeimos nariams, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka.
Be to, socialinių pašalpų gavėjai nėra suinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.
Pasaulinė energetikos krizė ir karo veiksmai Ukrainoje dar labiau padidino socialinių pašalpų gavėjų skaičių Kauno rajone.
Programoje galės dalyvauti asmenys, auginantys neįgalų vaiką, grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, socialinės paramos gavėjai, priklausomybių turintys žmonės, prekybos žmonėmis aukos, politiniai kaliniai, tremtiniai, pabėgėliai, asmenys, patiriantys socialinę riziką. Jie dirbs laikino pobūdžio darbus, kurie teikia naudą vietos bendruomenei.
Nedarbo rodiklis sumažėjo
Užimtumo tarnybos 2023 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 156,1 tūkst. bedarbių (2021 m. – 176,1 tūkst.), Kauno rajone – 5835 (2021 m. – 6036), iš jų ilgalaikių bedarbių 1332 (2021 m. – 2237), vyresnių nei 50 metų bedarbių – 2266 (2021 m. – 2390), jaunimo iki 29 m. – 999 (2021 m. – 965).
Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,3 proc. ( 2021 m. – 9,5 proc.) visų darbingo amžiaus gyventojų, t. y. 0,4 proc. didesnis nei šalies ir 0,2 proc. mažesnis nei Kauno apskrityje.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą 2023 m. sausio 1 d. duomenimis Kauno rajone turi 220 žmonių. Nuo karo pasitraukusių ukrainiečių Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbio statusu Kauno rajone – 119.
Užimtumo tarnybos duomenimis 2022 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 33 403 Kauno rajono gyventojai, iš jų: 375 asmenys buvo nukreipti į mokymus, 5800 buvo įdarbinti, 508 – terminuotai, 514 –subsidijuojant darbo vietą įmonėse, 55 dirbo pagal darbo įgūdžių programą, 25675 gyventojai pradėjo dirbti su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu, kiti keitė kompetencijas, stažavosi, savanoriavo ir pan.
Didžioji dauguma registruotų laisvų darbo skelbimų – paslaugų sektoriuje, pramonėje, statybose. Žemės ūkio srityje buvo ieškoma tik keturių darbuotojų. Daugiausia registruota asmenų, ieškančių nekvalifikuotų atsitiktinių darbų, pakuotojo, pardavėjo ir administratoriaus darbo. Ieškoma ir pagalbinio darbo, pardavimo vadybininko, apskaitininko, valytojo, kirpėjo.
A.Ufarto/Fotobanko nuotr.
