Vadinamieji paspirtukininkai, kurie net nepasispiria, o tiesiog laksto kur ir kaip nori, numeta transporto priemonę, kur jiems patinka, jau seniai tapo problema, nors kai kam geras verslas iš nieko. Tą dabar pastebėjo ir Susisiekimo ministerija, išplatinusi pranešimą spaudai, kuris toliau skelbiamas netaisytas.
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) tyrimai rodo, kad kas šeštas paspirtukininkas nelaiko savęs eismo dalyviu, o 37 proc. jų nežino, kuriai transporto priemonių kategorijai priklauso paspirtukas.
Nenuostabu, kad didelė dalis jų nėra skaitę jiems skirtų Kelių eismo taisyklių (KET) ir vadovaujasi savisaugos instinktu. Todėl šiemet LTSA pradeda kampaniją „Spustelk atsargumą“, kurios pirmasis veiksmas – dviračių tako prie Baltojo tilto Vilniuje paženklinimas kampanijos simboliu, priminsiantis, kad paspirtukai priklauso dviračių kategorijai ir privalo važinėti jų takais visur, kur jie yra.
Laikino piešinio atsiradimą LTSA inicijavo kartu su darnų Vilniaus miesto judėjimą užtikrinančia JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) komanda ir Vilniaus miesto savivaldybe.
Genius Lukošius, LTSA vadovas, tikisi, kad eismo dalyvių gausioje miesto vietoje atsiradęs piešinys primins paspirtukininkams, kad jie ne tik turi važinėti dviračių takais, bet ir privalo laikytis kitų dviratininkams taikomų Kelių eismo taisyklių (KET).
„2021 metais tik kiek daugiau nei pusė elektrinių paspirtukų vairuotojų manė, kad kiti paspirtukininkai elgiasi kultūringai ir saugiai. Šį pavasarį vėl stebime nesaugų elgesį: važiuojama dviese ant vieno paspirtuko, nesinaudojama dviračių takais. Šias problemas norime spręsti pozityviai, parodydami ir paskatindami teisingą elgesį, nes kasmet į kelius nemažai jaunų žmonių el. paspirtuku išvažiuoja pirmą kartą ir dalis jų tiesiog nežino taisyklių“, – kalbėjo LTSA vadovas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad elektriniai paspirtukai keičia judėjimo įpročius Lietuvoje, bet kartu turi keistis ir suvokimas apie saugumą ir edukaciją.
„Per keletą pastarųjų metų Lietuvos žmonių judėjimo įpročiai kardinaliai pasikeitė ir mikromobilumo priemonės iš retenybės tapo kasdienybe. Elektriniai paspirtukai, riedžiai ir kitos priemonės tapo puikia alternatyva automobiliams. Tačiau drauge su rimtais pokyčiais ateina didelės atsakomybės. Šiandien turime kalbėti apie saugumą, sveikatą ir netgi išsaugotas gyvybes. Kiekvienas incidentas ir eismo įvykis parodo, kad mums, kaip visuomenei, dar trūksta įgūdžių, žinių ir elementaraus supratingumo kelyje. Tačiau svarbiausia eiti ne draudimų ir gąsdinimo keliu, o nuosekliai edukuojant ir didinant sąmoningumą. Tokios kampanijos – puikus atspirties taškas šiems tikslams pasiekti“, – sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
KET – privalomos
Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, pabrėžia, kad paspirtukininkų vairavimas problematiškas tampa tuomet, kai jie neišmano KET arba nusprendžia jų nesilaikyti.
„Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino, kad KET juos priskiria prie dviračių vairuotojų ir jiems galioja dviratininkams taikomos taisyklės. Jei nusprendžiate stoti ant paspirtuko, ypač tuomet, kai tai darote pirmąkart šį sezoną, būtinai dar kartą atsiverskite KET, įsidėmėkite, kas jums privaloma, kad nesukeltumėte pavojingų situacijų, užtikrintumėte savo ir kitų eismo dalyvių saugumą”, – pataria V. Grašys.
Jis akcentavo, kad šias taisykles perskaityti užtruks vos penkias minutes, jas galima rasti čia.
V. Grašys primena, kad 2021 metais su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės; 2022 metais eismo įvykių būta daugiau: užfiksuoti 208 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 223 žmonės.
Pasak V. Grašio, kitas svarbus saugumo aspektas – pagal KET negalima vairuoti apsvaigusiems.
Traumuoto paspirtukininko portretas
Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos Priimamojo skyriaus vedėjas, piešia statistinį į eismo įvykį patekusio paspirtuko vairuotojo portretą. Dažniausiai tai – veido traumą patyręs 34 metų amžiaus vyras, kuriam yra reikalingas operacinis gydymas ir vidutiniškai skiriami 7–9 lovadieniai gydymo.
„2021 metais į Žalgirio kliniką dėl galvos ir veido sužalojimų kreipėsi 53 važiuodami paspirtuku traumą patyrę pacientai, o pernai gydėme 148 galvos ir veido sužalojimus patyrusius paspirtukininkus. Pacientai paprastai patiria ne vien nubrozdinimų, bet ir daugybinių veido kaulų, žandikaulių lūžių, netenka priekinių dantų, atvyksta su muštinėmis-plėštinėmis žaizdomis, daline nosies amputacija. Visi sudėtingas veido traumas patyrę pacientai nedėvėjo šalmo“, – saugumo svarbą pabrėžia gydytojas.
Nesaugūs, nes nežino
Prieš dvejus metus atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad didžioji dalis paspirtukų vairuotojų savęs eismo dalyviais nelaiko; nemažai jų nedėvi apsaugos priemonių arba net nemano, kad paspirtukų vairuotojams galioja KET.
„Tyrimo rezultatai rodo, jog 15 proc. respondentų mano, kad KET jiems nėra taikomos, o 3 proc. nežino, ar jos yra taikomos. Tik 36 proc. respondentų važiuodami dėvi apsaugos priemones, dažniausiai dėl to, kad stoti ant paspirtuko nusprendžia spontaniškai, su savimi neturėdami šalmo ar liemenės. Net ketvirtadalis apklausos dalyvių nemato reikalo dėvėti šalmo ar liemenės, o 20 proc. jų sako, kad važiuoti su šiomis priemonėmis nepatogu.
Nors el. paspirtukų vairuotojams yra taikomos tos pačios KET kaip dviratininkams, 37 proc. paspirtukų vairuotojų nesutaria, kuriai transporto kategorijai priklauso paspirtukai; priklausomai nuo situacijos, 19 proc. respondentų el. paspirtukus priskiria tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, 13 proc. priskiria mopedams, 4 proc. – pėstiesiems, o 1 proc. – nežino“, – trumpai problematiką nusakančius tyrimo rezultatus apibendrina G. Lukošius.
Didžiuosiuose miestuose dviračių takų būklė nuolat gerėja, tad el. paspirtukų vairuotojams jais važiuoti yra saugiau nei kelkraščiais ar šaligatviais.
„Kuriant darniai judantį Vilnių, ypatingą dėmesį skiriame dviračių infrastruktūrai – ją nuolat geriname ir plečiame tam, kad galėtume vilniečiams suteikti visas galimybes keliauti mieste ne taršiu automobiliu, bet aplinkai draugiškomis alternatyvomis, tarp kurių yra ir elektrinis paspirtukas. Tai puiki transporto priemonė kasdienėms kelionėms mieste.
Ir labai gaila, kad el. paspirtukai sulaukia tiek daug neigiamų reakcijų vien dėl to, kad dauguma jų vairuotojų, naudotojų stokoja važiavimo kultūros ir nesilaiko KET, kurios įpareigoja būti atidžius, saugoti save ir visus kitus eismo dalyvius. Būkime sąmoningi ir nepamirškime, kad atsargumas ir pagarba vienas kitam yra saugaus judėjimo pagrindas“, – sako JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Viršelyje – Sauliaus Žiūros nuotr.
