Konstitucinis Teismas kartu su Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) 2022 m. spalio 25 d. rengia tarptautinę konferenciją „Nuo nacionalinės Konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo“, skirtą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui paminėti.
Konferencijos tikslas – su kitų šalių konstitucinės justicijos institucijų atstovais ir Lietuvos teisininkų bendruomene aptarti Konstitucijos kaip aukščiausiosios teisės reikšmę sprendžiant valstybių sienas peržengiančius konstitucinius iššūkius.
Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė pabrėžia, kad, viena vertus, šiandieninės konstitucijos įkvėpimo semiasi iš prieš šimtus metų priimtų pirmtakių, tačiau, kita vertus, šiuolaikinėje teisinėje valstybėje konstitucija negali veikti izoliuotai: „1992 m. Konstitucija perėmė 1922 m. Konstitucijoje įtvirtintas pamatines konstitucines vertybes – valstybės nepriklausomybę, demokratiją, respubliką. Išsaugotų tradicijų tęstinumas, nulėmęs mūsų konstitucinės minties raidą, leidžia tikėtis, kad šiemet brandžią sukaktį švenčianti Konstitucija turi tvirtą vertybinį pamatą, leisiantį jai galioti ilgus metus.
Konstitucijoje įtvirtintos minėtos konstitucinės vertybės Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje doktrinoje ginamos ir saugomos derinant jas su Lietuvos valstybės prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais.
Lietuvos nacionalinis konstitucinis identitetas yra grindžiamas tomis pačiomis universaliomis teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos vertybėmis, dėl kurių turinio esminių aspektų jau yra susitarta ir kurios kartu yra laikomos bendro europinio konstitucinio paveldo dalimi. Nepaisant minėto susitarimo, Konstituciniai Teismai savo kasdienėje veikloje susiduria su įvairiausiais iššūkiais, galinčiais iškreipti valdžių padalijimo pusiausvyrą ar kelti kitas grėsmes teisės viršenybei, demokratijai, teismų sistemos nepriklausomumui ar įsipareigojimui gerbti ir saugoti žmogaus teises.
Tai tik įrodo, kad nepakanka nustatyti tinkamą konstitucinį reguliavimą, – labai svarbu kasdien jį ginti. Tad konferencijoje, be kitų temų, svarstysime, kaip konstitucinių teismų vykdomas oficialus Konstitucijos aiškinimas padeda spręsti tuos iššūkius, kokia yra valstybių patirtis siekiant pašalinti šiuolaikines teisinei valstybei kylančias grėsmes.“
Kaip yra pažymėjęs vienas iš Konstitucijos kūrėjų, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Konstitucijos savasties saugojimas santykiuose su supranacionaline teise taip pat reiškia Konstitucijoje ir Europos Sąjungos pirminėse sutartyse įtvirtinto nacionalinės teisės ir ES teisės pusiausvyros modelio apsaugą.
Lietuvos Konstitucijos nuostatos ir ją aiškinanti oficialioji konstitucinė doktrina iš esmės neleidžia kelti klausimo, kuri teisė Lietuvoje yra viršesnė – Konstitucija ar tarptautinė ir ES teisė, nes ir Konstitucijos viršenybė, ir įsipareigojimas laikytis tarptautinių sutarčių kyla iš pačios Konstitucijos, taigi įpareigoja Konstitucinį Teismą tiek užtikrinti Konstitucijos viršenybę, tiek nenukrypti nuo Lietuvos valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei vykdyti juos visa apimtimi.
Konstitucinis Teismas džiaugiasi tokia iškilia – dviejų Konstitucijų jubiliejinių sukakčių – proga galėdamas Lietuvoje pasveikinti ne tik artimiausių kaimyninių Latvijos, Estijos konstitucinės kontrolės institucijų, su kuriomis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sieja ilgamečiai dalykiniai ryšiai ir nusistovėjusios bendradarbiavimo tradicijos, atstovus, bet ir svečius iš daugelio kitų valstybių.
Tarp daugiau kaip šimto konferencijos dalyvių – aštuoniolika užsienio šalių konstitucinės justicijos institucijų delegacijų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas ir teisėjai, kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai ir pirmininkai, kitų Lietuvos teismų teisėjai, politikai, Lietuvos prokuratūros, Lietuvos advokatūros atstovai, teisės mokslininkai, kitų institucijų atstovai.
Konferencijos dalyvius sveikins J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) pirmininkė Claire Bazy-Malaurie, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaertsas, pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorė Regina Valutytė.
Konferencijos programoje numatytos diskusijos keturiose sesijose.
Pirmojoje sesijoje „Konstitucinės tradicijos ir konstitucinis tęstinumas“, skirtoje šimtamečiam konstituciniam paveldui, padėjusiam tvirtus pagrindus dabartinei konstitucinei tvarkai, aptarti, pagrindinius pranešimus perskaitys Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Aldis Laviņšʼis ir kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas E. Jarašiūnas. Sesiją moderuos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas. Po pagrindinių pranešimų vyksiančioje diskusijoje dalyvaus Estijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Villuʼus Kõveʼė, Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkė Domnica Manole, Portugalijos Konstitucinio Teismo atstovas. Diskusiją savo įžvalgomis pakvies praturtinti vienas iš 1992 m. Konstitucijos kūrėjų, Konstitucijos projektą rengusios komisijos pirmininkas, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas, taip pat prie Konstitucijos atsiradimo prisidėjęs kadenciją baigęs šio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Antrojoje sesijoje „Konstituciocentrinė teisės sistema: konstitucijos aiškinimo menas“, kurioje bus diskutuojama apie oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtrą, pagrindinius pranešimus pristatys kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris, kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Toma Birmontienė. Diskusiją moderuos Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Diskusijoje dalyvaus Austrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Christophas Grabenwarteris, Albanijos, Čekijos, Lenkijos, Slovėnijos konstitucinių teismų atstovai, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis.
Trečiojoje sesijoje „Nacionalinių konstitucijų transnacionalinė dimensija“, skirtoje nacionalinės konstitucinės ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės sistemų santykiui aptarti, pagrindinius pranešimus perskaitys Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaertas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė. Diskusiją moderuos Konstitucinio Teismo teisėja Elvyra Baltutytė. Diskusijoje dalyvaus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis, Belgijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Pierreʼas Nihoulis, Venecijos komisijos narė, Slovakijos Konstitucinio Teismo teisėja Jana Baricová, kadenciją baigusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Alvina Gyulumyan, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė.
Ketvirtojoje konferencijos sesijoje „Išmoktos konstitucinės pamokos ir Konstitucijos tvarumo perspektyvos“ bus diskutuojama apie konstituciniams teismams kylančius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus. Šioje dalyje pagrindinius pranešimus perskaitys Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas Stephanas Harbarthʼas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Gintaras Goda. Sesiją moderuos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius. Diskusijoje dalyvaus laikinai Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis Serhiyʼus Holovatyiʼas, Armėnijos, Rumunijos, Sakartvelo konstitucinių teismų atstovai, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Konstitucinio Teismo teisėjas Algis Norkūnas.
Visą konferencijos programą galima rasti čia.
