Internetu pavogti galima daugiau nei grynaisiais

Grynieji pinigai jau veltui asocijuojami su šešėliu ir vagystėmis. Visko sukrovimas į internetą nereiškia visiško piniginio teisingumo. Kaip tik atvirkščiai.

Tomas Čyvas

Prieš kelis dešimtmečius vagystės dažniausiai reiškė: kišenvagystę troleibuse, pamestą piniginę ar apiplėšimą gatvėje. Šiandien situacija pasikeitė kardinaliai – internete vienu mygtuko paspaudimu gali dingti dešimtys tūkstančių eurų, o nukentėję dažnai net nesuvokia, kas įvyko.

Gruodis 2025 m. Lietuvos policijos suvestinės tai liudija:

• Vilnius / Vilniaus r., gruodžio 2 d.: ~11 800 € ir ~13 400 € nukentėjusiųjų.

• Klaipėda, gruodžio 3 d.: ~75 000 € prarasta investicijų apgaulėje.

• Kaunas, gruodžio 5 d.: ~12 500 € el. laiško sukčiavimo atvejis.

• Vilnius, gruodžio 11 d.: ~15 305 € prarasta prisijungimo duomenų vagystėje.

• Radviliškio r., gruodžio 16–17 d.: ~22 795 € kriptovaliutų schemoje.

Tai tik oficialiai pranešti atvejai – tikėtina, kad realūs nuostoliai yra dar didesni. Statistikos duomenys rodo, kad tik apie 5–20 % nukentėjusiųjų atgauna savo pinigus, o teisėsauga pasiekia tik 1–3 % sukčių.

Kaip veikia sukčiai

Modernūs, skaidrūs sukčiai veikia kitaip. Yra dvi pakopos. Pradžioje, jei kas naudojasi dažnai Youtube platforma, ten siūlomos tobulos investicijos, o paskui, kai jau pinigai „išmonyti”, aiškinama, kad galima atsiimti pinigus iš nesąžiningo brokerio. Norima apvogti antrą kartą.

Ten būtinai rodys brangiais kostiumais ir kostiumėliais aprengtus padarus. Bus pasakojama apie tai, kad jie profesionaliai gali, turėdami didelę patirtį, padėti Jums atsiimti, kas pavogta. Ir štai kaip jie  veiks :

• El. laiškai ir nuorodos „free trial“ / „premium upgrade“, prašantys kortelės duomenų.

• Kriptovaliutų investicijų schemos – pažadai greitos grąžos dažnai baigiasi pilna praradimu.

• Socialinė inžinerija telefonu arba el. laišku – prisistatymas banko ar policijos vardu, skubios grasinančios žinutės.

Psichologija labai paprasta: nukentėjęs žmogus patiria emocinį spaudimą ir skubą atgauti prarastus pinigus, todėl dažnai patenka į „antrą sukčiavimo ratą“ – YouTube ar „specialių konsultantų“ patarimus, kurie dažniausiai patys yra sukčiai.

Mastas ir mastelis

Interneto vagystės dabar – masinės ir greitos. Jei Nacionalinio stadiono Lietuvoje statybos projektas kainuoja šimtus milijonų , o jo statybos klaidos matomos kiekvienam gyventojui, tai virtualūs sukčiai veikia diskretiškai, bet nuostoliai pavieniams žmonėms gali siekti dešimtis tūkstančių per kelias minutes.

Vizualiai tai atrodo taip:

• Atgauta pinigų: ~5–20 %

• Sukčių pagauta teisėsaugos: ~1–3 %

Prevencija – geriausias ginklas

• Tik oficialios svetainės ar programėlės – nuorodos iš laiškų dažniausiai sukčiavimas.

• Kortelių ir prisijungimų saugumas – virtualios kortelės, hardware wallet.

• Stop & think – stabtelėti ir pasitikrinti informaciją prieš bet kokį veiksmą.

• Nuostata „pasitark su kuo nors prieš darydamas“ – tai aukso taisyklė, kuri realiai saugo nuo didžiausių nuostolių, kurie gali būti neatstatomi.

Vien 2025 m. Gruodžio statistika moko: skaitmeninė vagystė gali būti daug pelningesnė ir greitesnė nei bet kokia tradicinė vagystė grynaisiais, ir net teisėsaugos ar draudimo įsitraukimas dažnai nepasiekia rezultato. Todėl atsargumas, kritinis mąstymas bei prevenciniai įgūdžiai – tai vieninteliai tikri „apsaugos vartai“.

Tai kova su grynaisiais yra kova prieš ką? Prieš tuos, kurie drįsta išgyventi krizes ir toliau gyventi? Turėkite grynųjų visada. Bus bent kam į dantis duoti, jei bandys apvogti. O elektroninai sukčiai apiplėš, ar išsijungs, dėl bet ko, internetas? Tada skųskitės savo kvailumui.

O valdžia privalėtų įpareigoti visus – nuo savitarnos kasų iki oro linijų, priimti ir grynyuosius, kaip teisėtą mokėjimo priemonę. Visur ir visada.