Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį kreipėsi į Ukrainos centre vykstančio renginio, skirto Holodomoro atminimo dienai, dalyvius.
Pirmosios ponios žodžiais, ukrainiečių Holodomoras, vykdytas 1932–1933 m., dar yra mažai tarptautinei bendruomenei žinomas istorinis faktas, nors jau pripažintas genocidu Lietuvos, Vatikano, JAV kongreso, tarptautinių organizacijų ir vos kelių dešimčių valstybių.
„Pasauliui per mažai žinomos dabar pasaulinę sistemą krečiančių geopolitinių, civilizacinių konfliktų ideologinės šaknys. Pasaulis per mažai žino savo istoriją platesniame nei atskiros nacionalinės valstybės ribų kontekste“, – vaizdo kreipimesi sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, visuomenės, pergyvenusios sovietizacijos procesus, turi kalbėti apie milžinišką lenininės teroristinės ideologijos žalą, jos įgyvendinimo metodų neteisėtumą, destruktyvumą ir žiaurumą, stalininio bolševikų režimo išsigimimą. Tinkamai neįvertinus destruktyvių socialinių procesų ir jų pasekmių tarptautiniu mastu, jie vėl sugrįžta. Jie atgimsta naujomis ir labai pavojingomis formomis šiandieniniame žmonijos raidos etape bei generuoja milžiniškus civilizacinius, socialinius ir ekonominius, aplinkosauginius, humanitarinius ir kultūrinius nuostolius visame pasaulyje.
D. Nausėdienė priminė, jog per dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje – Holodomorą – žuvo, įvairiais skaičiavimais, nuo 3,9 iki 10 mln. ukrainiečių.
„Nustatyti tikrą aukų skaičių yra išties sudėtinga, bet svarbu suvokti ne tik skaičius. Žmonija turi gilintis į reiškinių esmę, nes XXI a. iššūkių kontekste turi pareigą užtikrinti, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nebepasikartotų, kad tarptautinės teisės ir demokratijos principai veiktų.
Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas. Žiauru tai, kad jis kilo ne dėl stichinės nelaimės – sausros ar nederliaus. Tai buvo organizuota nusikalstama sisteminė valdžios struktūrų veikla ir kryptingos politikos, paremtos ydinga ideologija, rezultatas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, šiandien tarptautinė bendruomenė ir geros valios žmonės turi padaryti viską, kad bado ir nusikaltimų žmoniškumui šmėkla nebeklajotų po Europą ir pasaulį, kad Ukrainos grūdai pasiektų badaujančius Afrikos vaikus, į pasaulį grįžtų taika, gyvuotų taikaus bei teisingo tautų sugyvenimo principai.
Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželio mėnesį. Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.
