ES pareigūnai prisijungė prie politikų sveikinimų Irano ir Jungtinių Valstijų paliauboms. „Sveikinu dviejų savaičių paliaubas, dėl kurių JAV ir Iranas susitarė praėjusią naktį. Tai suteikia labai reikalingą deeskalaciją“, – trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Dėkoju Pakistanui už jo tarpininkavimą, – rašė ji platformoje „X“. – Dabar labai svarbu, kad derybos dėl ilgalaikio šio konflikto sprendimo tęstųsi.“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pritarė šiems komentarams ir kartu paragino „visas šalis laikytis jų sąlygų, kad būtų pasiekta tvari taika regione“.
„ES yra pasirengusi remti dabartines pastangas ir toliau palaiko glaudžius ryšius su savo partnerėmis regione“, – „X“ paskelbė A. Costa, padėkodamas Pakistanui už pagalbą siekiant palankesnių sąlygų susitarimui sudaryti.
Bloko diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad paliaubos yra „žingsnis atgal nuo bedugnės krašto po kelias savaites trukusios eskalacijos“.
„Jos suteikia labai reikalingą galimybę sušvelninti grasinimus, sustabdyti raketas, atnaujinti laivybą ir sukurti erdvę diplomatijai siekiant ilgalaikio susitarimo, – rašė K. Kallas. – Hormuzo sąsiauris turi būti vėl atviras laivybai.“
„Durys tarpininkavimui turi likti atviros, nes pagrindinės karo priežastys lieka neišspręstos, – įspėjo ji. – ES yra pasirengusi remti šias pastangas ir palaiko ryšius su partnerėmis regione.“
Trečiadienį K. Kallas ketina vykti į Saudo Arabiją.
Komentuoja ir Lietuvos politikai
Sitauaciją stebi ir Lietuvos politikai bei reiškia nuomones. Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia:
„Pakistano tarpininkavimas davė rezultatą – dviems savaitėms nutraukiami karo veiksmai ir Islamabade prasidės derybos. Nors Iranas paskelbė apie savo „laimėjimą”, bet naftos kaina rinkose krito 15% iki 95 dolerių už barelį (efektas kuro kainoms turėtų būti minus 13-17 centų). Ką duos derybos dar neaišku, bet preliminariai aišku, kad karinės branduolinės programos sustabdymas yra vienas iš punktų. JAV jau pora dešimtmečių stebėjo Irano veiksmus vystant karinę branduolinės programos dalį, Iranui ją visaip maskuojant. Izraelis savo veiksmais irgi ją pristabdydavo. Bet realiai ji niekad nenutrūko.
Paraleliai Iranas tobulino savo potencialius branduolinio ginklo nešėjus.
Jau prieš 15 metų teko matyti amerikiečių detalius skaičiavimus kaip plėsis iraniečių raketų skrydžio nuotolis, kaip NATO reikia stiprinti priešraketinę gynybą NATO Viduržemio jūros flange. Tad karo veiksmai buvo neišvengiami ajatolų režimui neatsisakant savo ambicijų kurti branduolinį ginklą. Ką duos derybos dar pamatysime, bet ir tarpininkaujantis branduolinis Pakistanas nėra suinteresuotas iraniečių karinio branduolinio ginklo kūrimu, matant kaip beatodairiškai iraniečiai naudojo raketas ir dronus prieš tiesiogiai nekariaujančias regiono valstybes.”
