Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Dokumentinio filmo apie „Kaunas 2022“ režisierė: „Jei norėčiau atvaizduoti viską, kas vyko, vienam renginiui tektų pusantros sekundės“

  • 2023-03-31
  • Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius
  • Kaunas kultūros sostinė, Kultūra, Miestas

„Man daug kas sako, kad Kauną atradau ir jį įsimylėjau tik dėl to, kad mačiau jo gražiąją pusę. Nemanau“, – sako filmo apie „Kaunas 2022“ metus režisierė Rūta Vederytė. Antros kartos vilnietę sužavėjo pats Kaunas, į kurį ji pradėjo žiūrėti kitomis akimis.

Televizijos filmas pakvies žiūrovus į užkulisius, visus metus seks kultūros sostinės organizatorius, parodys dalykus, kurie liko nematomi net ir uoliausiam „Kaunas 2022“ lankytojui.

„Filmuodama buvau tokioje pat situacijoje kaip eilinis kaunietis ar miesto svečias, kuris kiekvieną dieną galėjo rinktis ne iš vieno, bet iš kelių renginių. Mastas buvo didžiulis „Kaunas 2022“ privalumas ir savotiškas trūkumas. Ypač man, kuri dabar sėdėdama montažinėje, turi rasti būdą sutalpinti valandų valandas filmuotos medžiagos į 52 minutes“, – šypsosi R. Vederytė, pripažindama, kad visko, kas vyko, parodyti viename filme neįmanoma.

R. Vederytės filme Kaunas – pagrindinis veikėjas. Tarsi jaunuolis, ilgai ieškojęs savo tapatybės bei idėjos, nuo kurios galėtų atsispirti, Kaunas pasikeitė. Kultūros sostinės metai padėjo subręsti ir miestui, ir miestiečiams.

Vilnietė dokumentinio filmo apie „Kaunas 2022“ režisierė prisipažįsta, kad ji pamilo laikinąją sostinę.

„Aš buvau buvusi Kaune, žinojau jo istoriją. Girdėjau kalbant apie Kauno modernizmą, vadinant Kauną „tarpukario perlu“… Man tai buvo tik tušti žodžiai. Viskas pasikeitė, kai pradėjau čia važinėti dėl kultūros sostinės“, – prisipažįsta Rūta Vederytė.

– Kauno – Europos kultūros sostinės metus jau prisimename su nostalgija, todėl jūsų filmas tikriausiai laukiamas daugelio. Gal galite apie jį papasakoti daugiau?

– Man šis filmas yra labai susijęs su mano pačios pakitusiu santykiu su Kaunu. Jį gerai iliustruoja „Kaunas 2022“ šūkis „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.

Filme kalbuosi su žmonėmis, kurie kūrė „Kaunas 2022“. Vieniems iš jų tai buvo gyvenimo projektas, kitiems – viena iš galimybių, tretiems tai buvo būdas kažką įrodyti, dar kitiems – puikus startas į naujus sumanymus… Man, kaip filmo režisierei, buvo duota visiška laisvė – galėjau filmuoti, ką noriu, kalbėtis su tais žmonėmis, kurie man įdomūs, lankytis tuose renginiuose, kuriuose norėjau.

– Turbūt tai bus toks savotiškas reportažas „kaip mes tą padarėme“, kokie dažnai lydi Holivudinius filmus?

– Mano kuriamas filmas tai – ne dienoraštis ir ne power pointo prezentacija. Iš viso per 2022-uosius Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei du tūkstančiai renginių. Filmas truks 52 minutes, dauginam iš 60 sekundžių, daliname iš 2 000… Gauname pusantros sekundės renginiui. Taigi, visų renginių paminėti neįmanoma. Visgi, yra trys pagrindiniai – „Sukilimas“, „Santaka“ ir „Sutartis“ – be jų apie kultūros sostinės metus papasakoti neišeina. Be to, yra organizatorių, kuriuos būtina pakalbinti, branduolys. Kita vertus, be savanorių būtų buvę neįmanoma įgyvendinti projekto, o jų – daugiau nei tūkstantis… Kaip padaryti, kad filmas būtų įdomus žiūrovui? Maža to, televizijos žiūrovui?

Todėl aš apsisprendžiau, kad turiu parodyti žmonėms, kurie galbūt ėjo į renginius Kaune, lankė didžiąsias parodas, kažką, ko jie nematė. Tai reiškia – užkulisius ir žmones, kurie visa tai sukūrė.

– Suprantu, kad pamatysime interviu su pagrindiniais „Kaunas 2022“ veidais – Ryčiu Zemkausku, Virginija Vitkiene, Ana Maj. Gal ir kitais? Kas jums pačiai labiausiai įstrigo iš tų pokalbių?

– Pavyzdžiui, Rytį Zemkauską kartą filmavome prieš „Santaką“. Kartu važiavome į daugiabutį, kuriame jis užaugo. Žinote, tai – toks senas, baisus bendrabutis su linoleumu išmuštais koridoriais… Rytis jaudinosi ir buvo įsitempęs, kas jam visiškai nebūdinga – „Santaka“ buvo vienas iš pirmųjų jo režisuotų renginių. Buvo nepaprasta filmuoti jį toje aplinkoje, matyti jo vaikystėje iškultą durų stiklą, kuris vis dar nepakeistas. Tą žmogų mes esame įpratę matyti kitomis aplinkybėmis, kitame amplua, turime visai kitokį jo įvaizdį. Manau tai parodo pokytį, kurį visi išgyvenome.

– Jau norisi pamatyti jūsų filmą.

– Ne visi herojai norėjo rodyti savo namus, bet manau, kad pavyko panašiai prisiliesti prie daugelio. Pavyzdžiui, su Virginija Vitkiene vaikščiojome po parodas – Yoko Ono, Viljamo Kentridžo. Vaikščioti su ja parodoje – milžiniška dovana. Jei aš tiek žinočiau, užriesčiau nosį visam likusiam gyvenimui! Filmavimo metu buvo viena jautri akimirka… Mums einant į Jenny Kagan „Iš tamsos“, Virginija sustojo pakeliui nupirkti gėlių – tądien buvo Jenny gimtadienis. Sakau, ar jūs prisimenat visus? Taip, ji prisimena visus. Tada mes einame per „Iš tamsos“ su ta didžiule gėlių puokšte ir matau, kaip parodos lankytojai, atpažinę Virginiją, nori prie jos prieiti, su ja pasikalbėti… Na, o galiausiai susitinkame Jenny, kuri ta paroda papasakojo savo nepaprastą ir skausmingą šeimos istoriją ir Virginija jai įteikia gėles. Buvo labai gražu.

Aną Maj filmavome gegužę. Filmavimo metu pradėjo verkti mažoji Šarlotė, Ana ją pasiėmė ant rankų ir ėmė žindyti. O juk Šarlotė – tai „Kaunas 2022“ vaikas!

Filme man norėjosi parodyti kiekvieno asmeninį ryšį su Europos kultūros sostinės projektu, ir, manau, daugeliu atveju man pavyko. „Kaunas 2022“ turėjo du didžiulius iššūkius – pandemiją ir karą. Irutę Tumaitę filmavome Kauno botanikos sode, kur turėjo vykti trejus metus planuota Laimės diena. Ji neįvyko, nes tą pačią dieną prasidėjo karas.

– Pradžioje minėjote, jog jus asmeniškai palietė ši patirtis. Kas jums buvo didžiausias atradimas filmuojant „Kaunas 2022“?

– Kad Kaunas – visai nieko miestas. Žinau, kaip tai skamba, bet mane pažįstantys galvotų, kad žarstau komplimentus. Taip ir yra. Esu gimusi ir užaugusi Vilniuje, senamiesty. Mano mama yra gimusi ir užaugusi Vilniuje, senamiesty. Mano seneliai Vilniuje gyvena nuo paauglystės. Aš į Kauną, ar apskritai į kitą kokį Lietuvos miestą važiuodavau tik filmuoti televizijos laidų. Apie daugelį vietų žinau tik tiek, kiek iš ten trunka nuvažiuoti iki Vilniaus. Žinoma, esu susipažinusi su istorija, bet neturiu su daugeliu Lietuvos vietų jokio asmeninio ryšio. Kaunas – pirmasis miestas po mano namų, Vilniaus, su kuriuo užmezgiau tokį ryšį.

Kauno modernizmas, „tarpukario perlas“ man buvo tik tušti žodžiai. Viskas pasikeitė, kai pradėjau čia važinėti dėl „Kaunas 2022“.

Man daug kas sako, kad Kauną atradau ir jį įsimylėjau tik dėl to, kad mačiau jo gražiąją pusę. Lankiau meno parodas, bendravau tik su kultūros lauko žmonėmis, kurie yra mandagūs ir malonūs, išsilavinę. Nemanau. Mane sužavėjo ir Kauno istorija, ir pats Kaunas. Bandžiau jį įsivaizduoti kaip personažą; kartais Kauną personifikuoti prašydavau ir savo pašnekovus. Pavyzdžiui, Vilnius man yra visiškai akademinis miestas. Jis vilki tvido švarku odiniais lopais ant alkūnių, yra aukštas, pašiauštais plaukais… Vis dėlto, Vilnius ir truputį „pasikėlęs“, arogantiškas.

– Įdomu. O koks yra Kaunas?

– Pradžioje Kaunas man buvo panašus į kompleksuotą jaunuolį, kuris nėra tikras, kuriuo keliu pasukti. Jis nori būti išgirstas, bet tuo pačiu ir to bijo. Jis vis dar galvoja, ką pasakys kiti žmonės. Jis nežino, ar yra tarpukario sostinė, antras Lietuvos ar sportininkų miestas.

Mano supratimu, Kaunui trūko susitaikymo su savimi. Supratimo, kad gali turėti ir pliusų, ir minusų, ir kad jų nereikia bijoti. Galvoju, kad „Kaunas 2022“ suteikė miestui labai daug pasitikėjimo savimi ir tikiuosi, kad tas jaunuolis susivoks. Supras, kad gali būti toks, koks yra ir viskas bus gerai. Žinoma, tai – pati banaliausia istorija: pamilk save ir būsi laimingas, tokių filmų pabaigoje groja romantiška muzika.

– Banalios istorijos dažnai yra iš gyvenimo.

– Banalybė yra šimtą kartų pakartota tiesa. Be to, aš mačiau, kad tas pokytis iš tiesų vyksta. Pavyzdžiui, kai kuriuose renginiuose mačiau ir tokių žmonių, kurių niekaip nebūčiau tikėjusis ten sutikti. Iš pirmo žvilgsnio man neatrodė, kad jiems galėtų rūpėti kultūra. Ir vis dėlto, jie ten buvo.

Prisimenu, po „Santakos“ vyko Kauno Žvėries skulptūros atidengimas ir daugelis piktinosi, kodėl nėra jokio šou, ir kodėl atidengimas truko taip trumpai – žmonės jau įprato dalyvauti, švęsti kultūros ir meno įvykius. Man tai rodo, kad „Kaunas 2022“ komanda padarė kai ką labai svarbaus – suteikė vieną iš idėjų, kuria galėtų remtis naujai išaugęs miesto pasitikėjimas savimi.

Manau, kad dabar daug kas su pasididžiavimu sako, kad yra kauniečiai vien dėl šito projekto.

– Ar pažįstate daug vilniečių, kurie dėl „Kaunas 2022“ renginių važiavo į Kauną?

– Žinoma. Pavyzdžiui, filmuojant Gintarės Mastekaitės kuriamą „Contempo“ festivalį mes su ja važinėjomės kartu visą dieną. Ji sveikindavosi su žmonėmis, atvažiavusiais iš Vilniaus, Klaipėdos, kitų miestų. Savo vyrui, kurio gimtadienis rugsėjį, padovanojau kelionę į kultūrinį Kauną, nes jau viską apie jį žinojau. Buvo gražūs orai ir ne taip lengva gauti nakvynę.

Galų gale, Kaune nėra tiek gyventojų, kiek, pavyzdžiui, pamatė Yoko Ono „Exit“ instaliaciją Lietuvos banke! Mano draugų tarpe visi kalbėjo: „Ar matei, kaip „pavarė“ Kaunas šiemet?“ Sutinku, tikrai gerai „pavarė“.

– Esate dirbusi prie daugelio dokumentinių filmų. Suprantu, kad juose taip pat svarbi istorija, kaip ir meniniuose. Kaip jums sekėsi pasakoti „Kaunas 2022“ istoriją, ir apie ką ji?

– Jei nebandysi kurti istorijos, bus ne filmas, o bukletas. Tokiu atveju, galima nufilmuoti renginius, paimti interviu iš žmonių, gražiai sukarpyti medžiagą ir turėsi kažką. Bet ar tai bus filmas? Aš išsikėliau sau tikslą sukurti naratyvą, kuriame pagrindinis veikėjas yra Kaunas. Kaunas ne kaip miestas ar teritorija, bet kaip reiškinys, savyje talpinantis didelį prasmių debesį.

Kaip ir kiekvienoje istorijoje, šioje taip pat herojus leidžiasi į nuotykį, patiria nesėkmių, jas galiausiai įveikia. Šiuo atveju, ta pabaiga yra sudaryta sutartis, miesto ir miestiečių laimė.

– Kalbate apie iššūkius. O kas jums pačiai buvo didžiausias iššūkis?

– Sudėtingiausia buvo tai, kad vienu metu vyko labai daug renginių ir aš negalėjau dalyvauti visuose juose. Turėjau rinktis ir man dėl to tikrai labai nuoširdžiai gaila. Mes filmavome beveik lygiai metus. Beveik kas mėnesį turėjome po išvažiuojamąjį filmavimą. Pasitaikydavo taip, kad aš pasirinkdavau filmuoti vieną renginį, o paskui kas nors papasakodavo apie kitą, kuriame negalėjau dalyvauti, ir aš suprasdavau, kad tas kitas galbūt buvo įdomesnis.

Tikrai, manau, bus tokių žiūrovų, kurie pasakys, kad į filmą pakliuvo ne tie žmonės, ir ne tokie renginiai. Iš dalies, galbūt jie bus teisūs, bet, kita vertus, aš buvau tokioje pat situacijoje, kaip „Kaunas 2022“ lankytojas, kuris irgi turėjo rinktis.

– Suprantu, ką kalbate, aš irgi sudalyvavau ne visur ir gailiuosi dėl to.

– Kai kuri filmą apie vieną didelį įvykį, tarkime, „Australian Open“ turnyrą, „Formulės 1“ varžybas ar kitą renginį, gali atbūti jame nuo pradžios iki pabaigos, išgyventi kartu tas valandas, dienas ar savaites ir nufilmuoti pasirengimą, vyksmą ir pabaigą. Bet visų metų kartu neišbūsi!

Mastas buvo didžiulis „Kaunas 2022“ privalumas ir trūkumas. Ypač man, kuri dabar sėdėdama montažinėje, turi rasti būdą sutalpinti daugiau nei 40 valandų nufilmuotos medžiagos į mažiau nei valandą.

– Medžiagos išties daug.

– Filmavome metus ir filme tai atsispindės. Metai prasidėjo „Sukilimu“, vasaros pradžioje vyko „Santaka“, o metų pabaigoje – „Sutartis“. Šie kertiniai akcentai išlieka, nes aš manau, kad žiūrovams turi būti kažkas atpažįstama kūrinyje, net jeigu tai yra tik laiko linija, struktūra. Žiūrovas turi jaustis saugiai, kitu atveju gali pradėti galvoti, kad kūrinys jam ar jai per sudėtingas, kad bus sunku išlaikyti dėmesį, jausti malonumą.

Be to, šis filmas bus rodomas LRT eteryje, o tai reiškia, kad jis skirtas plačiajai auditorijai. Turiu apie tai galvoti, negaliu kalbėti tik apie aukštąjį meną. Man labai patiko vieno pašnekovo mintis: „Viskas gerai, jei jūs nesupratote, jei jums nepatiko. Taip ir turi būti. Tik neužtrenkite durų – bandykite ir toliau. Juk ir pirmas pasimatymas ne visada tobulas.“

– Turite omenyje, kad „Kaunas 2022“ programoje buvo daug šiuolaikinio meno? Esu girdėjusi tokių priekaištų.

– Nemanau, kad jo buvo per daug. Juk vyko daugybė savo formatu labai aiškių renginių – šokiai, koncertai, spektakliai, festivaliai. Be to, mano tikslas nebuvo nufilmuoti šokį, operą ar pasirodymą, o pažiūrėti, kaip, pavyzdžiui, sekasi „Contempo“ festivalio vadovei Gintarei. Mes filmavom ją karštą sekmadienio rytą, lankančią palapines, besikalbančią su dalyviais. Man buvo nuostabu sužinoti, kad, pavyzdžiui, viena prancūzų šeima ten gyvena jau visą mėnesį.

Mane žavi žmogus ir mažos detalės, kurios jį apibūdina. Ieškau tokių detalių, ieškau to, kas bus įdomu kitiems, kad kažkas pasiliktų su žiūrovu, kai filmas baigsis.

Dokumentinis filmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ bus rodomas 2023 m. balandžio 1 d., 18 val. per LRT Plius.

„Kaunas 2022“ informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

Saulius Skvernelis: demokratai išeis iš koalicijos, jeigu Gintautas Paluckas liks premjeru

Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei penktadalis lietuvių

Lietuvos jaunimo bokso rinktinė varžysis pajėgiame „Brandenburg Cup“ turnyre

Rusijai nemažinant GPS signalų ir mobiliojo ryšio trukdžių, ryšiui užtikrinti ėmėsi atsako

Žemės drebėjimo prie Kamčiatkos sukeltas cunamis: pavojaus sirenos Kalifornijoje, masinė evakuacija Japonijoje, žala Rusijoje

Kauno rajone rastas medyje užstrigęs balionas, kuriuo gabenta kontrabanda

Kaune iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų

Buvęs G. Nausėdos patarėjas A. Zabarauskas apie prezidento leksiką: nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio

O. Leiputė: gyvūnų gerovės neužtikrinsime, jeigu bijosime „nuskriausti” gyvūnų kankintojus

Seime aiškinsis įtartinus Vilniaus ir Kauno žemės grąžinimo atvejus

PAGD pradėjo patikrinimą galimai moterį išprievartavusio ugniagesio atžvilgiu, jam gresia atleidimas iš darbo

Pėsčiąjį automobiliu sužalojusiam V. Matijošaičiui pareikšti įtarimai

Uodų įkandimai: nepurškite repelento ant veido ir neignoruokite alerginės reakcijos simptomų

Sumenkus saulės ir vėjo energijos gamybai praėjusią savaitę elektra brango 7 proc.

Stanislovas Buškevičius. Kovai prieš dronus – grybautojų daliniai

Lietuvė – pasaulio čempionato finale

Nei į darbą, nei į sodą – remontuoti tenka „Škodą“ (papildyta)

Pagarsėjusiam mergaičių tvirkintojui skirta laisvės atėmimo bausmė

Žiniasklaida: V. Landsbergis atsidūrė ligoninėje

Šaolino vienuolyną purto tyrimas dėl lėšų pasisavinimo

SAM: Ukrainos karo medikas vedė mokymus Lietuvos specialistams

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

Crowdfunding investicijos į NT – pavojai ir potencialas

VRM: perspėjimo apie droną pranešimas buvo suderintas su kitomis institucijomis

Šri Lanka – ne Indija! Tai visai kitas pasaulis

Taip ir neradus iš traukinio iššokusio ruso, rengiamas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas

Į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis

Lietuvos vaikinų rinktinė iškovojo Europos jaunimo olimpinio festivalio 3×3 krepšinio auksą

Siūlys metams atidėti naujo cukraus mokesčio įsigaliojimą

Land Art festivalis Girionyse: klajonės po dykumas ir pasaulio muzika

„Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 11, 9), – 17 eilinis sekmadienis

Grįžimas į biurus: kas iš tiesų veikia – nemokama kava, patogios kėdės ar atlyginimas?

Siūlo leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodyklių įrengimo

Virš Lietuvos užduotis vykdė iš JAV lėktuvnešio Viduržemio jūroje pakilę naikintuvai

Pažinčių programėlės: meilės medžioklė ar streso šaltinis?

Garliavoje iškils nauja kultūrinė erdvė

Socialdemokratai kirto L. Kasčiūnui: priminė ekstremistinę praeitį ir ryšius su MG Baltic

„Creditinfo“: klientų Lietuvoje duomenys yra saugūs

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Ukrainą remiančias sporto organizacijas pasieks 100 tūkst. eurų parama

NT investicijoms susiklostė retas derinys sąlygų – trys faktoriai, keičiantys situaciją

Atsisveikinkite su pinigine: kasdienybę užkariauja nauja mada, prie kurios prisitaiko net skeptikai

Plauksite baidarėmis šį savaitgalį? Ekspertė primena, kaip apsaugoti įrenginius

Minima skendimo prevencijos diena: vasarą įvyksta daugiausia tragedijų vandenyje

A. Valotka apgailestauja dėl savo siūlymo uždaryti rusiškas ir lenkiškas mokyklas

LSU profesorius: tarnyba kariuomenėje gerina širdies-kvėpavimo sistemos ir raumenų ištvermę

Rusija įrenginėja elektroninės kovos sistemas prie NATO sienų

Interneto trikdžiai dėl Starlink gedimo: pranešama apie visuotinius sutrikimus

Pavežėjas greit tampa įtariamuoju? (video)

Kodėl buvusios Viking žoliapjovės dabar žymimos „Stihl“ ženklu?

Kauno rajone tęsiama A. Smetonos giminės linija

Tyrimas: jau 7 000 žingsnių per dieną teigiamai veikia sveikatą

Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims

Pristatyti naujai įsigyti VSAT sraigtasparniai ir bepiločių orlaivių sistema

Lietuvos vyrų rinktinė stovyklaus Stambule ir sužais rungtynes su Turkijos nacionaline komanda

Dirbtinis intelektas padeda lotynų kalbos mokslininkams iššifruoti senovės romėnų tekstus

Prašoma uždaryti S. Cichanouskajos atstovybę

Geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

Kelininkai Karaliaus Mindaugo prospekte plušės naktimis

Saugu tik atrodo: UV spinduliai veikia net pro debesis ir stiklą

Aukštieji Šančiai – nemylimas Kauno „vaikas“

R. Popovienė nenori net diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą

Kur Kaune bei Vilniuje superka metalo ir kitas atliekas

Ministerija diskutuos dėl rusų kalbos atsisakymo Lietuvos mokyklose

Gynybos inovacijos Lietuvoje: potencialas yra, sistemos – ne

Lietuvos oro gynyba. I dalis – Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė

Pacientes slapta filmavusiam ginekologui nepavyksta grįžti į darbą

Iniciatyva „Nenuleiskim kartelės“ ragins valdžią nekeisti tvarkos dėl matematikos egzamino

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 22-27 d.

Ukraina ir Afganistanas – kiek logiškos paralelės

Kaune siautėjo plėšikas

Žiniasklaida: G. Palucko Vilniuje pirktame sklype neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas

Robotikos stovykla „Harmony Park“ subūrė ukrainiečių ir lietuvių jaunimą

Sparčiai auga gaisrų rizika dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo

Rusų provokacijos tęsiasi: NATO naikintuvai kilo atpažinti orlaivių

Kauno tarybos Etikos komisija galimai seksistiniuose V. Matijošaičio pasisakymuose nieko blogo nemato

G. Paluckui gali tekt pakratyt piniginę: prašys sumokėti palūkanas už vėlavimą

Jungtinėje Karalystėje po vaiko mirties ėmėsi kovoti su dezinformacija apie skiepus

Lietuviams nepavyko tapti čempionais – 20-mečiai parveža sidabrą (video)

Ukraina užkariauja oro erdvę naudodama modernizuotą amuniciją

Prokuroras mano, kad iš traukinio pabėgusio ruso Lietuvoje nėra

Mūsų disko metiko dar vienas auksas

Voveraičių sezonas: skonis, nauda ir paruošimo paslaptys

„Marija išsirinko geriausiąją dalį“ (Lk 10, 42) – 16 eilinis sekmadienis

Prezidentūra: vienos stebuklingos priemonės, kuri padėtų išspręsti narkotikų problemą, nėra

Netesėtas R. Popovienės pažadas: sprendimų dėl gabiausių abiturientų teks palaukti

Dėl diukerio statybos – laikini eismo pakeitimai Karaliaus Mindaugo pr. ir Birštono g. sankryžoje

Kauno mariose treniruosis kariai

Savaitgalį lietus iš šalies nesitrauks, vietomis griaudės perkūnija

Skelbiama, kad Rimas Kurtinaitis jau atrinko kandidatus Europos pirmenybėms

Ar „stebuklingi grybai“ taps ilgai ieškotu jaunystės eliksyru?

Ar darbdavys gali jus trukdyti po darbo? Greitai taisyklės gali keistis

Statybų arba atnaujinimo darbai pakaunėje verda daugiau nei dvidešimtyje objektų

Tomas Čyvas

Pavilionis ar Budbergytė?

Vidurvasario tradicija grįžta: Nemuno pakrantėse – atviri tapybos plenerai visiems

VDU atidaryta Rusnės Kuliešiūtės fotografijų paroda „Dviese“: kvietimas į tylų dialogą su savimi ir pasauliu

Netesėtas R. Popovienės pažadas: sprendimai dėl gabiausių abiturientų dar nepriimti

Stasys Buškevičius

Kodėl žmonės leidžia milijardus kosmoso tyrimams? Atsakymas skeptikams

DI keičia IT profesijas 66 proc. greičiau – ką tai reiškia studentams?

Vilijampolės transporto mazgas: nauja jungtis užtikrins sklandesnį eismą

Svečiai iš Charkivo dainomis išreiškė padėką Kaunui

LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

2025-07-30

Saulius Skvernelis: demokratai išeis iš koalicijos, jeigu Gintautas Paluckas liks premjeru

2025-07-30

Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei penktadalis lietuvių

2025-07-30

Lietuvos jaunimo bokso rinktinė varžysis pajėgiame „Brandenburg Cup“ turnyre

2025-07-30

Rusijai nemažinant GPS signalų ir mobiliojo ryšio trukdžių, ryšiui užtikrinti ėmėsi atsako

2025-07-30

Žemės drebėjimo prie Kamčiatkos sukeltas cunamis: pavojaus sirenos Kalifornijoje, masinė evakuacija Japonijoje, žala Rusijoje

2025-07-30

Kauno rajone rastas medyje užstrigęs balionas, kuriuo gabenta kontrabanda

2025-07-30

Kaune iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų

2025-07-30

Buvęs G. Nausėdos patarėjas A. Zabarauskas apie prezidento leksiką: nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio

2025-07-29

O. Leiputė: gyvūnų gerovės neužtikrinsime, jeigu bijosime „nuskriausti” gyvūnų kankintojus

2025-07-29

Seime aiškinsis įtartinus Vilniaus ir Kauno žemės grąžinimo atvejus

2025-07-29

PAGD pradėjo patikrinimą galimai moterį išprievartavusio ugniagesio atžvilgiu, jam gresia atleidimas iš darbo

2025-07-29

Pėsčiąjį automobiliu sužalojusiam V. Matijošaičiui pareikšti įtarimai

2025-07-29

Uodų įkandimai: nepurškite repelento ant veido ir neignoruokite alerginės reakcijos simptomų

2025-07-29

Sumenkus saulės ir vėjo energijos gamybai praėjusią savaitę elektra brango 7 proc.

2025-07-29

Stanislovas Buškevičius. Kovai prieš dronus – grybautojų daliniai

2025-07-29

Lietuvė – pasaulio čempionato finale

2025-07-29

Nei į darbą, nei į sodą – remontuoti tenka „Škodą“ (papildyta)

2025-07-28

Pagarsėjusiam mergaičių tvirkintojui skirta laisvės atėmimo bausmė

2025-07-28

Žiniasklaida: V. Landsbergis atsidūrė ligoninėje

2025-07-28

Šaolino vienuolyną purto tyrimas dėl lėšų pasisavinimo

2025-07-28

SAM: Ukrainos karo medikas vedė mokymus Lietuvos specialistams

2025-07-28

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

2025-07-28

Crowdfunding investicijos į NT – pavojai ir potencialas

2025-07-28

VRM: perspėjimo apie droną pranešimas buvo suderintas su kitomis institucijomis

2025-07-28

Šri Lanka – ne Indija! Tai visai kitas pasaulis

2025-07-28

Taip ir neradus iš traukinio iššokusio ruso, rengiamas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas

2025-07-28

Į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis

2025-07-28

Lietuvos vaikinų rinktinė iškovojo Europos jaunimo olimpinio festivalio 3×3 krepšinio auksą

2025-07-27

Siūlys metams atidėti naujo cukraus mokesčio įsigaliojimą

2025-07-27

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos