Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai.
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija informuoja, kad dėl sausros žymiai sumažėjus vandens lygiui, laivybos sąlygos tapo sudėtingomis. Daugumoje seklių vandens kelių vietų nebeišlaikomi garantiniai gyliai, o kai kuriose vietos apskritai nerekomenduojama intensyvi laivyba.
Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais. Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko situacija šiandienai yra ypač sudėtinga, Nėries upėje Vilniuje, laivakelyje vis dar išlaikomas 0.75 m. gylis, tačiau šalia laivakelio, o atskirose vietose ir laivakelyje yra povandeninių kliūčių (akmenų ir kt.), todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti šioje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį. Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra artimas 0,75 m.
Drastiškai trūkstant paviršinio vandens, dar aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos irgi neišspręstų (šiuo metu pilnu pajėgumu dirba dvi Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbės „Nemuno 11“ ir „Upyna“, darbų zona Jurbarko ir Šakių r.) nes kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai.
Iki kritinės ribos nusekusios ne tik didžiosios šalies upės, bet ir upeliai bei kiti vandens telkiniai.
Laivavedžiams rekomenduojame prieš plaukiant įvertinti situaciją pasitikrinus Vidaus vandens kelių direkcijos internetinėje svetainėje informaciją apie gylius eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose. Taip pat laivavedžių prašoma atkreipti dėmesį, kad naudojamų laivų ir kitų plaukiojimo priemonių grimzlė šiomis sąlygomis neturėtų būti didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga. Vandens lygio svyravimus Nemune per parą įtakoja ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir Kauno hidroelektrinės darbo režimas, todėl skelbiama gylių informacija faktiškai gali keistis.
VĮ Vidais vandens kelių direkcija prašo laivavedžių būti ypač dėmesingais ir stebėti upę. Taip pat atsargiai vertinti upės vagą ir nesivadovauti įpročiais. Kadangi vandens kelio dugnas gali labai greitai keistis, o upės vaga – natūraliai keisti vietą. Taip nutinka dėl krentančio vandens lygio ir suirusių vandens kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų. Daugiau nei dešimtmetį bunų remontui nebuvo skirtas finansavimas, tad jos nebeatlieka savo vaidmens.
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija planuoja kitais metais pradėti vandens kelio Kaunas-Atmatos žiotys bunų sutvarkymo ir atstatymo darbus. Po kelerių veikimo metų, bunos pagerins laivybos sąlygas ir sausros metu – net ir nukritus vandens lygiui, navigacija bus galima.
Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.
Informacija apie vandens kelių būklę ir gylius skelbiama www.vvkd.lt svetainėje. Joje informacija atnaujinama kasdien.
