Nepaisant to, kad internetu, kaip jau ne kartą iliustruoja net policijos suvestinės, yra vagiama daug daugiau nei grynaisiais, atsiranda grynųjų ribojimo gynėjų. Argumentuojant fanatiška ištikimybe idėjai, kad viskas, kiekvienas centas turi būti susektas. Tokias nesąmones rašo net mokslininkai su laipsniais.
Tomas Čyvas
Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius paskelbė, kad grynieji pinigai turi būti tik pagalbinė priemonė prie to, ką valdo bankai ir jų sistemos. Mat čia neva yra skaidrumo reikalas ir kažkoks visuomenės interesas. Kitaip, suprask, visi apsivogs.
Ydingos praktikos
Dar docentas pateikė kitose šalyse įvestų kvailysčių pavyzdžius, kaip neva sektinus bei godotinus. Maždaug – palikim ubagams galimybę ką nors nusipirkti. Kai de facto bankomatų tinklai išretinti, o prekybos centrai, susitarę su bankais, tiek suįžūlėjo, kad savitarnos kasų, kurios grynuosius imtų, yra diskriminuotinai mažai.
Turint omenyje, kad daugelyje parduotuvių gyvos kasos išvis neveikia, „taisė turėti kažkiek grynųjų“ skamba kaip atviras pasityčiojimas.
Jei kuri nors politinė valdžia turėtų valios ir įstatymu nurodytų, jog VISOJE mažmeninėje prekyboje grynieji privalo būti priimami be apribojimų – galimai balsuočiau už tokią jau vien todėl. Tikimybė, kad prekybos centre, kioske ar kavinėje bus grynaisiais išplauti pinigai bei finansuojamas pasaulinis terorizmas – menkoka.
Kur nori – ten laikyk
Vienintelė vieta, kur KTU mokslo korifėjus teisus – svarbu pinigų kilmė. Jei VMI ir FNTT klausimų neturi – toliau nėra niekieno reikalas kur ir kaip jie laikomi. Ar juos laikytų docentas, ar Seimo narys, ar prezidentas. Ir net stebina dėmesys tam, kiek politikas ar bet deklaravo grynųjų, o kiek virtualiųjų. To viešinimas – galima informacija plėšikams ar kokia iš to kam nauda?
Tiesa, Briuselio biurokratynas ir Lietuvos bankas, kartu su „skaidruolizmo“ fanatikais galvoja kitaip, bet tai jau jų problemos.
Jei minėtas docentas laimėtų Euro Jackpot – nusispjauti man būtų kur ir kame jis laikytų pinigus. Gali nors visus išgryninti ir laikyti stiklainiuose, užkasti darže, prisipirkti aukso, nekilnojamojo turto ar antikvariato.
Gali prisipirkti akcijų, gynybos obligacijų už 2 proc. metinių palūkanų (čia reikia būti ypatingai durnam), investuoti į kriptovaliutą ar labdarai paaukoti. Koks skirtumas – grynais ar pavedimu?
Apibendrinant – jei klausimų dėl kilmės nėra – ką nori, tą ir daryk.
Nacionalinis stadionas
Nūnai dėdė Avulis stato ir matyt pastatys Nacionalinės gėdos stadioną. Paskutinis žinomas lėšų skirtų statybai išvogimas įvyko ne grynais pinigais, o būtent tais – skaidriais – elektroniniais.
Grynais tiek pralošti nėra įmanoma. Ir visa tai vyko sferoje, kurią teoriškai kontroliuoja Lietuvos bankas. Institucija, o joje skaidriai dideles algas gauna vos ne bataljonas žmonių. Bet štai…. nesužiūrėjo. O juk elektroninius išgaudyti lengviau, kaip preziumuoja docentas?
Klausti ar kas nors be paties staigiai prisipažinusio „vienišiaus“ atsakys, ypač iš prižiūrinčios institucijos vadų – naivu. Pasikartosiu – internetu vogti lengviau ir saugiau. Tai jau bemaž oficialu, bet neapykantos gryniesiems šaknys ne tik tame.
Bankų interesams atstovaujantis, o ne juos prižiūrintis Lietuvos bankas čia tik dalis problemos. Kaip ir prekybos centrai susitarę su bankais. Problema yra ir politikuose, ir pagrindinėje žiniasklaidoje.
Bolševizmas grįžta
Neapykanta savarankiškai dirbantiems tiesiog putomis pro tarpudančius varva valdžiažmogiams. Nuo Kubiliaus ir Šimonytės iki Kuodžio bei Maldeikienės arba Sinkevičiaus. Ir toliau pagal sąrašą. Ypač tai būdinga tiems, kurie visą gyvenimą pramurksojo valdiškose vietose. Įmesk į privačią rinką – dauguma turbūt taptų elgetomis. Iš čia ir baimė bei agresija.
Nėra nei vienos valdžios, kuri neišreikštų gyvuliškos mokestinės neapykantos savarankiškai dirbantiems, o vadinasi ekonomiškai nepriklausantiems žmonėms. Nuo mero iki premjero. Jie nemėgsta tų, kurie sugeba išgyventi patys sau. Be darbo sutarčių ar valstybės tarnybos.
Kaip senieji Rusijos bolševikai jie ir visuomenėje kursto nuotaikas dėl „smulkiaburžuazinių elementų“, kurie neva yra kažkoks lėšų klondaikas, kuris „apiplėšia valdžią bei tautą“.
Tikroji priežastis kita – ekonomiškai nepriklausomas, t.y. laisvas žmogus juos baugina. Kaip ir visas valdžią uzurpuojančias ypatas. Jo nepabauginsi atleidimu, jam neprimesi idiotiškų taisyklių apie „lygias galimybes“ bei „mobingus“.
Jis dar ir balsuoti dėl to gali kaip nori. Vaje… pavojinga. Baisusis šešėlis, kuriame randama galimybė nuo valdžios dėmesio kaitros atrodo pavojinga : kodėl ne visi vienodai įdegusiais kaklais? Todėl kiekviena valdžia savo mokesčių ir kitomis reformomis nori tokius išbuožinti ir įbaudžiavinti. Kad ir palaipsniui.
Iliustracijai
Buvo prie Vilniaus Karoliniškių „Norfos“, kurios savininkas Dundulis sako neisiąs į prezidentus, eilė kioskelių. Visai estetiškų, niekam netrukdžiusių. Vartotojams buvo patogu – jei reikia tik šukų, baterijų, žibintuvėlio, bižuterinio žiedelio, siūlų, girliandų etc. – gauk. Nereikia į prekybos centrą, eilų ir pan. Bet tai kažką įsiutino. Gal Dundulį, o gal Benkunską.
Patogu tiems, kas ten prekiavo – savarankiškumas…. Bet ne – reikėjo sunaikinti – po centro rekonstrukcijos kioskų linijos neliko. Mat gal kažkaip to Dundulio prekybos centran daugiau kas nors ateis. Alternatyvų pakęsti juk negalima.
Kaip tapo negalima, jei išsikrovė mobilus, nusipirkti Vilniuje bilieto viešame transporte už tuos pačius grynus pinigus. Kuo mažiau pasirinkimo – tuo valdžiai geriau. Nes idėja tokia – visi pinigai priklauso jai ir kiekvienas tiek pajamų, tiek išlaidų centas turi būti apskaitytas valdžios.
Sakiau ir primenu, kad grynuosius norėjo panaikinti ir Sovietų Sąjunga. Visi šios idėjos šalininkai ten būtų patekę į Politbiurą šalia Brežnevo, Andropovo, Černenkos ir Gorbačiovo.
Pagarba pasipriešinimui
Dar 2023 m. birželio mėn. Europos Komisija (EK) pateikė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės. „Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą atsiskaitant. Tokiu būdu užtikrinant kiekvieno euro zonos gyventojo laisvę pasirinkti priimtiną mokėjimo būdą ir naudotis grynaisiais pinigais, bei visuomenės grupių, kurios yra linkusios atsiskaityti dažniau grynaisiais pinigais, finansinę įtrauktį. Lietuvos bankas patvirtino tam pritariąs. (https://www.valstietis.lt/verslas/i-nuosava-pinigine-kelias-vis-ilgeja/129965).
Tačiau, net jei ir atidaromi papildomi bankomatai, tai visose sferose, net mažmeninėje prekyboje, daroma viskas, kad grynaisiais būtų atsiskaityti kuo nepatogiau.
Labai nudžiugau suradęs barą, kuriame, mokant kortele, taikomas 10 proc. antkainis. Tai sąžiningas atkirtis bankų plėšikavimui bei skaitmeniniam fašizmui, o taip pat palaipsniniam keliui į visų pinigų nacionalizavimą. Kuo daugiau gryninkitės – tai visada sveika
O ypač piktdžiugauju, kai lūžta internetas bei terminalai, kuomet progesyvios trepsės negali susimokėti už pilną prekių krepšį. Tiesiog dūšia dainuoja. Tegyvuoja grynieji.
