Keturių JAV karių žūtis per nelaimę Pabradėje buvo didžiausia sąjungininkų auka už Lietuvos saugumą. Karių paieška suartino Lietuvos ir JAV karius.
Matėme daug amerikiečių pagarbos lietuviams, abipusio palaikymo, dėkingumo. Vytauto Didžiojo karo muziejus negalėjo ir negali suteikti jokios karinės pagalbos, bet gali priminti ilgametę ir ypatingą dviejų šalių karinio bendradarbiavimo bei pasitikėjimo istoriją, besitęsiančią nuo XVIII a. pab. iki pat šių dienų.
Todėl Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia jus į parodą „Visada pirmi: Lietuvos ir JAV karinio bendradarbiavimo istorija – nuo pirmųjų žinomų kontaktų iki šių dienų“. Ji pasakoja apie pasitikėjimą, partnerystę ir bendras pastangas siekiant taikos bei saugumo.
Lietuvos ir JAV karinio bendradarbiavimo ištakos
Lietuvos ir JAV karinė bendrystė siekia Abiejų Tautų Respublikos ir jaunos Amerikos laikus, kada JAV Nepriklausomybės kovose pasižymėjo mūsiškis karo inžinierius generolas Tadas Kosciuška (1746–1817). JAV karo meto fortifikacijų statybą organizavusio Abiejų Tautų Respublikos sūnaus paminklas šiandien puošia garsiąją West Point karo akademiją ir yra pavyzdys jauniesiems karininkams.
XIX a. antrojoje pusėje okupuotos Lietuvos gyventojai atrado kelius į JAV ir pradėjau gausiai ten keltis. Šaknis įleidusiems išeiviams gimė vaikai, vėliau tarnybą atliksiantys JAV kariuomenėje. Ko gero mums žinomiausi iš šios bangos yra Atlanto nugalėtojai Steponas Darius (1896–1933) ir Stasys Girėnas (1893–1933). Ar žinojote, kad Steponas Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare Prancūzijoje, o prieš tapdamas Lietuvos kariuomenės aviatoriumi, tarnavo JAV kariuomenės artilerijoje? Stasys Girėnas, nors ir turėjo kuklesnę karinę patirtį, tarnavo JAV karo aviacijoje ir visą tarnybos laiką buvo dislokuotas JAV.
Amerikos lietuviai JAV ir Lietuvos karinėse pajėgose
Jaunai Lietuvos Respublikai ginantis Nepriklausomybės kovose, tėvynei norintys padėti išeiviai už Atlanto 1919–1920 m. pradėjo organizuoti Amerikos lietuvių brigadą. Iki galo jos suorganizuoti nepavyko, tačiau į Lietuvą atvyko 74 lietuviai karo technikos specialistai ir 47 iš jų tapo Lietuvos kariais. O pats tikriausias amerikietis ltn. Samuel J. Harris Jr. (1896–1920) atvyko kovoti už Lietuvos laisvę ir žuvo Kaune.
Okupuotos Lietuvos partizanams kovojant su sovietų pajėgomis, CŽA (Centrinė Žvalgybos Agentūra) rengė Lietuvos partizanų desantus į Lietuvą, vykdė žvalgybines operacijas. Jose dalyvavo ir Juozas Lukša-Daumantas (1921–1951). JAV kariuomenė tuo laiku kariavo Antrajame pasauliniame ir Korėjos karuose (1950–1953). Šiuo laiku JAV kariuomenėje taip pat tarnavo ir pasižymėjo daugybė lietuvių kilmės JAV piliečių: lakūnai plk. ltn. Feliksas Vaitkus (Felix Waitkus 1907–1956) ir kontradmirolas Frederikas Edvardas Bakutis (Frederick Edward Bakutis 1912–2009), boksininkai srž. mjr. Vladislovas Sabaliauskas (Walter James Sabalauski 1910–1993) ir Juozas Povilas Žukauskas (Jack Sharkey 1902–1994), Holivudo aktorius gr. Charles Bronson (Karolis Bučinskis 1921–2003). Vėliau JAV kariuomenėje tarnavo ir atgimusios Lietuvos kariuomenę atkurti padėjo plk. Algimantas Vladas Garsys (1942–2018) ir gen. mjr. Jonas Kronkaitis (g. 1935), 1999–2004 m. – Lietuvos kariuomenės vadas.
Strateginė partnerystė
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, JAV tapo viena iš svarbiausių Lietuvos saugumo rėmėjų, padėjusi žengti pirmuosius žingsnius Vakarų pasaulio saugumo struktūrų link. Nuo NATO narystės pradžios 2004 m. Lietuvos kariai kartu su amerikiečiais stovėjo petys į petį Afganistane, Irake ir kitose tarptautinėse misijose. JAV kariai jau ne vienus metus treniruojasi Lietuvoje, prisideda prie regiono saugumo ir stiprina kolektyvinę gynybą.
JAV buvo ir yra viena iš strateginių Lietuvos sąjungininkių, o šalių draugystė, besitęsianti nuo XVIII a. iki šių dienų, turi kritinę reikšmę atgrasymui ir gynybai, todėl Lietuva deda visapusiškas pastangas, siekdama tęstinio ir ilgalaikio šios valstybės karinių pajėgumų dislokavimo, stiprina politinius, karinius, gynybos pramonės saitus.
Parodos partneriai: Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vilniaus universitetas.
