„Kartais pacientui reikia daugiau dėmesio nei jo gali pasiūlyti medicinos sistemos algoritmai“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė, kurios darbas susijęs su personalizuotu vaistų paskyrimu pacientams. Tokių specialistų kaip Eglė Lietuvoje vos keliolika, todėl žmonės dar mažai žino apie klinikinio farmakologo paslaugas. Tačiau jaunai mamai Gintarei, susidūrusiai su sveikatos problemomis, nepritrūko nei informacijos, nei atkaklumo susirasti gydytoją ir paprašyti jos pagalbos.
Moko racionalaus požiūrio į vaistus
Oficialiai klinikinį farmakologą galima apibūdinti kaip gydytoją, kuris konsultuoja pacientus dėl vaistų sukelto nepageidaujamo poveikio sveikatai, ieško saugesnių medikamentinio gydymo alternatyvų, atsižvelgdamas į individualią paciento sveikatos būklę. O pati gyd. E. Karinauskė sako paprastai: „Siekiu normalizuoti žmonių požiūrį į vaistus – vaistų reikia, kai jų reikia, tačiau gydytojo tikslas yra užtikrinti skiriamų vaistų saugumą“.
Anot gydytojos, šiame darbe yra daug „krapštymosi“ detalėse, informacijos rinkimo. Tarkime, norint nustatyti, ar vaistų dozė yra tinkama, reikia įvertinti, kuo ypatingas pats pacientas: jo svoris, kaip veikia jo inkstai, kepenys ir kt.
„Labai svarbu užmegzti ryšį su žmogumi, pelnyti jo pasitikėjimą, kad pavyktų kiek įmanoma labiau įsigilinti į individualius jo rizikos veiksnius, turinčius įtakos saugiam vaistų skyrimui. Kartais juokauju, kad dalį mano konsultacijos sudaro terapija“, – šypsosi gydytoja.
Konsultacija vertinga net ir nevartojantiems vaistų
. Karinauskė pasakoja, kad Gintarė į ją kreipėsi pasitikslinti, ar jai reikalinga klinikinio farmakologo konsultacija:
„Pacientė buvo prieš tris savaites pagimdžiusi, jai atlikta cezario pjūvio operacija. Skundėsi stipria nemiga, dingusiu apetitu, skrandžio spazmais, pykinimu ir kitais skausmais. Kai dėl šių simptomų kreipėsi į šeimos gydytoją, jis įtarė depresiją ir išrašė siuntimą pas psichiatrą.
Turbūt nujausdama, kad jos problema visgi ne ten, Gintarė paprašė siuntimo pas klinikinį farmakologą, tačiau šeimos gydytojas paaiškino, kad tai neva netikslinga, nes ji nevartojanti jokių vaistų. Tačiau tai neteisinga informacija: susirgus nėščiajai ar žindyvei, vaistai jai turi būti parenkami ypač atidžiai, todėl klinikinio farmakologo konsultacija gali būti netgi labai naudinga. Ir nebūtinai ji turi vartoti kokius nors vaistus“.
Reakcija į stresą po gimdymo?
Laimei, Gintarė buvo atkakli ir susirado gydytoją E. Karinauskę pati.
„Didžiausi pagyrimai šiai pacientei, nes ji buvo labai sąmoninga ir orientuota kuo greičiau grįžti į kokybišką gyvenimą. Dar prieš atvykdama, paklausė, kokius tyrimus jai pasidaryti. Kraujo tyrimas, kurį rekomendavau, parodė, kad yra didelis vitamino D trūkumas bei žemas feritinas, kas yra visiškai įprasta po nėštumo. Nieko nelaukiant, čia pat ligoninėje, Terapijos dienos stacionare, paskyrėme jai geležies infuziją, po kurios ji jau pasijuto geriau. O namo išleidau su jos situacijai pritaikytais raminančiais vaistais, kad ji pagaliau pamiegotų, nes nuo pat gimdymo nebuvo miegojusi ilgiau nei dvi valandas per parą“, – prisimena neseną pacientės istoriją gydytoja.
Anot E. Karinauskės, negali žinoti, kaip konkrečios gimdyvės kūnas sureaguos į tokią didelės apimties operaciją kaip cezario pjūvis ar net į gimdymą natūraliais takais. Šiuo atveju, pacientės organizmas neatlaikė krūvio, išskirdamas didelį kiekį streso hormono kortizolio, kuris ir iššaukė negalavimus.
Nėščiųjų ir žindyvių baimės kartais būna nepagrįstos
Gydytoja pasakoja, kad Gintarės sveikata ėmė taisytis jau po kelių dienų:
„Visas grožis tame, kad vos mamai išsimiegojus, sustiprėjus, jos dukrytė iškart tapo ramesnė, sumažėjo svorio prieaugio problema. Vizito pas psichiatrą neprireikė. Man ši istorija rodo, kaip svarbu nepalikti ką tik pagimdžiusios moters bėdoje, suteikti pagalbą laiku ar bent nusiųsti pas tą specialistą, kuris gali padėti. Labai džiaugiuosi, kad ši pacientė pasitikėjo manimi ir jai paskirtais vaistais. Nes dažnu atveju nėščiosios ir žindyvės išvis atsisako vartoti vaistus, bijodamos pakenkti vaikui. Arba dar blogiau, pačios ima spręsti apie vaisto tinkamumą, įvertinusios jį vaistų ir žindymo suderinamumo duomenų bazėje internete. Tačiau geriau palikime tą vertinimą profesionalams: nežinojimas gali pridaryti daugiau bėdos. Tarkime, kentėdama skausmą moteris gali sau pakenkti labiau nei tinkamai vartojusi vaistus minėtoje bazėje pažymėtus kaip nerekomenduotinus.“
Kodėl reikia pasitarti su gydytoju?
Gydytojas klinikinis farmakologas kaip tik ir yra tas specialistas, kuris įvertina vaistų naudos ir žalos santykį, kai kyla kokių nors sunkumų dėl paciento gydymo.
„Pavyzdžiui, nėščiosios ir žindyvės nėra įtraukiamos į vaistų klinikinius tyrimus, vaisto informaciniame lapelyje dažnai rašoma, kad dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju. Tad tą ir reikėtų daryti. Informacijos apie vaistus yra daugiau nei jos pateikiama vartojimo instrukcijoje ir klinikinis farmakologas geba tą informaciją rasti, analizuoti ir susidaryti argumentais paremtą išvadą. Nepametant iš akių, individualių paciento poreikių. Tarkime, jei pacientė – žindanti mama, reikia pasverti kokiais laiko intervalais ji žindo, kiek kartų per dieną, koks suinteresuotumas žindyti apskritai ir pan.“, – sako specialistė.
Atsakomybių pasidalijimas tarp medikų
Kadangi klinikinio farmakologo specialybė Lietuvoje dar labai jauna (pirmas specialistas paruoštas 2017 m.), gydytoja pripažįsta, kad net ne visi kolegos medikai žino, kad gali savo pacientus nusiųsti pas tokį specialistą. Tad kartais gali būti naudinga ir patiems pacientams žinoti apie tokią galimybę:
„Iš esmės kiekvienas gydytojas nusimano apie vaistus. Tačiau jų profesinis laikas skirtas pacientų apžiūrai, konsultavimui, gydymui, itin išsamiai medikamentų analizei jie neturi galimybių. O klinikinio farmakologo laikas kaip tik ir skirtas analizuoti vaistus, jų sąveikas, dozavimą, veiksmingumą ir pan.“
Kokiais atvejais kreiptis į klinikinį farmakologą?
Gydytojas klinikinis farmakologas konsultuoja pacientus ambulatoriškai, jei:
- yra įtariama nepageidaujama reakcija į vaistą;
- ieškant gydymo alternatyvų, atsižvelgiant į individualius paciento rizikos veiksnius (inkstų, kepenų funkcijos sutrikimai, nutukimas ir pan.);
- kai vartojama 5 ir daugiau vaistų;
- nėštumo, žindymo laikotarpiu, vaikų amžiuje ar kitais atvejais, kai reikalinga paskirti vaistą neturint pakankamai oficialiai pateikiamų duomenų;
- įtariamas vaistų neveiksmingumas.
Ambulatorinei konsultacijai siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba bet kuris gydytojas specialistas.
