Rusijos imperijos laikais gyvavo toks kaunietiškas, kad sezoninis Aleksoto tiltas, kuriuo iš Kauno buvo galima nueit į Užnemunę, buvo pats ilgiausias pasaulyje ir kelionė juo trunka dvi savaites. Taip buvo todėl, kad šiapus Nemuno galiojo stačiatikių Julijaus kalendorius, o kitame krante – katalikiškas Grigaliaus kalendorius.
Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijos kariuomenė
Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau Vytauto bažnyčios), bet 1915 m. pasitraukdami sudegino. Vokiečiai ties Vytauto Didžiojo bažnyčia pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant rusų sudeginto tilto poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena atidaroma. Šis tiltas išsilaikė iki naujojo tilto pastatymo 1930 m.
1926 m. Plentų ir vandens kelių valdyba paskelbė tarptautinį konkursą tilto per Nemuną ties Birštono gatve projektui paruošti. Projekto sąlygose tilto ilgis be viadukų ir estakadų turėjo siekti 340–350 m. 1927 m. vasario 1 d. įvykusio konkurso metu gauta 10 projektų. Pirmąją premiją laimėjo 330 m ilgio tilto projektas. Bendras tilto ilgis (su dviem viadukais ir estakada) – 448 m, plotis (su dviem 3 m pločio šaligatviais) – 21,60 m. Tačiau tokio projekto įgyvendinimas pasirodė per brangus.[2]
Po ilgų svarstymų surasta kita vieta, šalia Vytauto bažnyčios. Čia suprojektuotas 252,64 m ilgio ir 12,60 m pločio plieninis arkinis tiltas. Jis turėjo keturias atramas ir 20 m pločio elektromotorais varstomą vidurinę dalį. Važiuojamosios dalies plotis – 8 m, dviejų šaligatvių – po 1,55 m. Tiltą projektavo ir statė danų inžinieriaus Knudo Hiojgordo (Knud Højgaard) kompanija „Højgaard & Schultz A/S“ iš Kopenhagos. Statyba valstybei kainavo 3 610 600 litų.
1930 m. sausio 9 d. Kauno burmistrui Jonui Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.[3] Naujasis tiltas iškilmingai atidarytas 1930 m. sausio 11 d. 15 val., tiltą pašventino Vytauto bažnyčios rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas.[4] Tais pačiais metais išardytas senasis 1915 m. statytas medinis tiltas.[5]
1940 m. rugsėjo 3 d. burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu. Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų generolo Ivano Šlemino 1941 m. birželio 24 d. įsakymu Aleksoto tiltas užminuotas, o birželio 26 d. – susprogdintas. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas ir juo visą okupacijos laikotarpį buvo naudojamasi.
Iki 1948 m. pastatytas laikinas medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisvai pastatė dabartinį tiltą (architektas Levas Kazarinskis). Tiltas turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama. Nebeliko arkinių konstrukcijų, paliktos tik tarpinės tilto atramos su ledlaužiais ir ramtai. Tiltas paaukštėjo apie porą metrų, įgavo nemažai naujų bruožų.
