Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavo buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žymantas Pacevičius.
Toks sprendimas viešojoje erdvėje sukėlė pašaipų laviną. Piktintasi, kad specialiųjų tarnybų esami ir buvę šulai dangsto vienas kitą. Beje, Ž. Pacevičius yra vienas iš prekybos poveikiu kriminalizavimo architektų.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria prekiavęs poveikiu buvęs FNTT direktorius atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Ž. Pacevičiaus atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėn. laidavimo terminą.
Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintam K. Juocevičiui prokuroras siūlo skirti galutinę 4 900 eurų baudą.
Bylos duomenimis, buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 000 eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Buvęs FNTT direktorius Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas iš karto po kyšio paėmimo. K. Jucevičius teisme pripažino savo kaltę dėl prekybos poveikiu.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jam baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog būtent K. Jucevičius pats inicijavo FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame vykstančio tyrimo metu asmeniui ir buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Šiam asmeniui K. Jucevičius sudarė įspūdį, kad turi ryšių ir pažinčių FNTT bei turi galimybių už kyšį paveikti šios institucijos pareigūnų priimamus procesinius sprendimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro vertinimu, šios bei kitos byloje dėl prekybos poveikiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo didesnį, negu tipinis, K. Jucevičiaus padaryto korupcinio nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, jog vidaus tarnybos generolo laipsnį turintis K. Jucevičius yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo jau yra susiformavę.
Tiesa, prokuroras skunde įdomiai formuluoja priežastį, kodėl buvęs STT vadovas negali laiduoti už buvusį FNTT šulą, tapusį nusikaltėliu.
Jį ir laiduotoją, buvusį STT direktorių Ž. Pacevičių, kaip nurodo prokuroras, siejantis formalios pažinties ryšys nėra nei glaudus, nei toks artimas, jog gali turėti realios teigiamos įtakos K. Jucevičių, kad šis nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Todėl, prokuroro nuomone, buvęs STT direktorius Ž. Pacevičius šioje byloje nėra tinkamu laiduotoju.
Skunde nurodoma, kad padaręs tyčinį apysunkį korupcinį nusikaltimą K. Jucevičius nepagrįstai už jį išvengė bausmės, jam nebuvo paskirtos ir jokios baudžiamojo poveikio priemonės, galinčios užtikrinti tokio pobūdžio nusikaltimų darymo prevenciją.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba.
