Svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas artėja prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus. Įvykus viešam konkretizuotų sprendinių pristatymui, prasidės plano derinimo ir tvirtinimo procedūros.
„Rail Balticos“ vėžė nuo Kauno iki Lenkijos yra viena svarbiausių šio projekto atkarpų. Planuojama, kad būtent Lenkijos kryptimi startuos pirmieji maršrutai naujai nutiestu geležinkeliu, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Esame dėkingi visuomenei ir savivaldai už iki šiol parodytą susidomėjimą ir aktyvumą renkant optimalią geležinkelio trasą – kviečiame ir toliau diskutuoti, ieškant geriausių sprendimų vietos gyventojams, regionams ir visai Lietuvai.“
2022 metais, renkantis optimalią trasos alternatyvą, atsižvelgta į daugumos gyventojų nuomonę – buvo parinkta trumpiausia ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolusi „Rail Balticos“ geležinkelio trasos alternatyva. Pagal ją regioninės stotys yra numatomos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Šeštokuose.
Naują europinės vėžės geležinkelio dvikelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis ir, kur leidžia techninės galimybės, panaudojant esamo europinio geležinkelio ruožus. Šis ruožas ir toliau bus eksploatuojamas regioniniam keleivių susisiekimui ir karinio mobilumo reikmėms. Dabar juo kursuoja krovininiai traukiniai tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Vakarų Europos.
Planuojama, kad atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta 116 naujų statinių, reikalingų būsimai geležinkelio infrastruktūrai – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.
Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė traukiniu nuo Kauno iki Varšuvos truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 valandas.
„Po intensyvių diskusijų tiek su projekto partneriais, tiek komandos viduje bei susitikimų su suinteresuotomis šalimis įžengėme į baigiamąjį teritorijų planavimo etapą. Nelaukdami metų pabaigos jau ruošiamės atskirų objektų – automobilių viadukų, gyvūnų perėjų – statybai. Vyriausybė neseniai pritarė, kad dar iki specialiojo plano patvirtinimo iš privačių savininkų būtų galima išpirkti 154 žemės sklypus. Tai tik dalis naujajai linijai reikalingų sklypų, bet taip greičiau imsimės geležinkeliui reikalingų infrastruktūros objektų statybos“, – sako Dovydas Palaima, AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Numatoma, kad planas bus parengtas ir Vyriausybei pateiktas tvirtinti šių metų pabaigoje. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infras,truktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
