Pasibaigus šildymo sezonui Kaune prasidėjo centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklų rekonstrukcijos ir plėtra. Šiemet „Kauno energija“ darbus vykdys Šilainių, Vilijampolės, Eigulių, Dainavos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijose – planuojama atnaujinti 11 km senų vamzdynų, vykdys tinklo plėtrą Kauno LEZ, Panemunėje.
Apie „Kauno energijos“, kuri miesto šilumą tiekia kauniečiams ir jurbarkiečiams, planus modernizuoti miesto šilumos tinklus, tikslą sumažinti poveikį aplinkai ir naujų vartotojų prijungimą pasakoja Komercijos direktorius Tomas Janušas ir Tinklo valdymo skyriaus vadovas Audrius Pupininkas. Jie taip pat atsako ir į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus: kada ir kur darbai vyks, kokią naudą vartotojams tai suteiks.
Kiek šilumos trasų planuojama atnaujinti šią vasarą? Kur darbai vyks?
A. P.: Iki naujojo šildymo sezono pradžios Kaune planuojama atnaujinti 11 kilometrų šilumos trasų. Darbai bus vykdomi Šilainių, Vilijampolės, Eigulių, Dainavos, Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijose. Didžiausi vamzdynų atnaujinimo darbai bus vykdomi Baltų pr., Žemaičių pl. bei Partizanų g.
T. J.: Į tinklų rekonstrukcijas 2023 m. bendrovė investuos 18 mln. eurų. Šilumos trasų plėtrai numatyta skirti 4,5 mln. eurų. Šios kasmet daromos investicijos ilgalaikėje perspektyvoje leidžia užtikrinti patikimą šilumos tiekimą patiriant mažiausius šilumos perdavimo nuostolius, o tai reiškia ir mažesnę šilumos kainą vartotojams.
Kodėl vykdomos vamzdynų rekonstrukcijos?
A. P.: Per laiką jie susidėvi – temperatūros ir slėgio pokyčiai, korozija ilgainiui paveikia vamzdynų sieneles, todėl jos suplonėja ir tampa lengviau pažeidžiamos. Dėl to kyla didesnė avarijų, vamzdynų trūkių tikimybė. Ypač kai žiemą ima spausti šalčiai ir tinkle keliama temperatūra.
Rekonstruodami labiausiai susidėvėjusias šilumos trasų atkarpas galime užtikrinti stabilų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Be to, sutaupome, nes kuo daugiau vamzdynų mieste atnaujinama, tuo mažiau šilumos per suplonėjusias sieneles ir trūkius pasišalina. Tai reiškia, kad paklojus naujus vamzdžius, gerokai sumažiname ir šilumos nuostolius. Pavyzdžiui, 2022-ais metais, rekonstravus vienus seniausių vamzdynų Žaliakalnyje, šilumos nuostolius trasoje pavyko sumažinti 37 proc.
Kaip dažnai rekonstrukcijos vykdomos?
A. P.: Bendrovė iš viso prižiūri apie 450 kilometrų šilumos trasų. Jos driekiasi Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke. Kaune šilumos tinklas išvystytas plačiausiai, todėl ir bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų yra daugiausiai. Mieste centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynai pakloti dar sovietmečiu, tad natūralu, kad ir priežiūros, remonto darbų čia prireikia dažniausiai.
Galime pasidžiaugti, kad vien Kaune jau rekonstruota apie 65 proc. magistralinio centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo. Tokių rezultatų pavyko pasiekti dėl to, kad bendrovė šilumos tinklų rekonstrukcijas, atsižvelgdama į hidraulinių bandymų rezultatus ir bendrą vamzdynų būklę, vykdo kasmet.
Rekonstruoti fiziškai pasenusį šilumos tinklą imamės kiek galėdami greičiau. Vien pernai Kaune rekonstruota rekordiškai daug – iki 14 km vamzdynų. Per 2020 ir 2021 m., kartu sudėjus, rekonstruota dar kiek daugiau nei 20 km susidėvėjusių šilumos trasų.
Ar keisis viešojo transporto maršrutai miesto šilumos tinklų rekonstrukcijos ir plėtros darbų metu?
A. P.: Vykdant darbus apriboti transporto eismo neplanuojama. O ir darbus bus stengiamasi vykdyti kompleksiškai. Pavyzdžiui, šiais metais Studentų, Tilžės ir A. Kriščiukaičio gatvėse darbai vykdomi drauge su savivaldybe – pirmiausia bus atlikta šilumos tiekimo tinklų statyba, o vėliau savivaldybė atliks ir suplanuotus aplinkos gerinimo darbus. Viskas bus tvarkoma taip, kad gyventojai ne tik kad nepatirtų nepatogumų, bet darbams pasibaigus galėtų mėgautis ir naujai sutvarkyta, akį džiuginančia aplinka.
Kaip užtikrinsite karšto vandens tiekimą darbų metu?
A. P.: Šilumos trasų rekonstrukcijų metu gyventojams karštas vanduo bus tiekiamas kaip įprastai. Bendrovė, vykdydama didesnės apimties šilumos trasų remonto darbus, karšto vandens tiekimą gyventojams užtikrina pasitelkdama nuosavas mobilias katilines. Jos, priklausomai nuo galingumo, karštu vandeniu gali aprūpinti ir kelis daugiabučius, ir visos gatvės gyventojus.
Vykdant mažesnės apimties darbus, trasose padaromos specialios jungtys apeinant remontuojamus trasų ruožus. Todėl ir vienu, ir kitu atveju gyventojus karštas vanduo pasiekia. Prijungiant mobilią katilinę karštam vandeniui ruošti, gyventojai gali to net nepastebėti, nes darbai atliekami operatyviai ir tuomet, kai karšto vandens poreikis mažiausias.
Tiesa, nereiktų pamiršti, kad „Kauno energija“ šiuo metu vykdo šilumos trasų hidraulinius bandymus, kurių metu laikinai ir palaipsniui karšto vandens tiekimas stabdomas pagal iš anksto sudarytą grafiką. Hidrauliniai bandymai atliekami kasmet ir reikalingi siekiant nustatyti silpniausias, jau susidėvėjusias, korozijos pažeistas vamzdynų vietas. Jas aptikus, trūkumai pašalinami dar iki prasidedant naujam šildymo sezonui. Kada karšto vandens nebus pastate, gyventojai patogiai gali sužinoti čia.
Drauge su rekonstrukcijomis vykdoma ir tinklo plėtra. Kodėl jos reikia?
T. J.: Centralizuotam miesto šilumos tiekime veikia masto ekonomija – kuo daugiau vartotojų prisijungia prie miesto šilumos tinklo, tuo palankesnes šilumos kainas ilgalaikėje perspektyvoje galėsime užtikrinti.
Vykdydami miesto šilumos tinklų plėtrą į pramoninius rajonus ir prijungdami verslo objektus, prisidedame ir prie oro kokybės gerinimo mieste. Didžioji „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos dalis – apie 90 proc. – pagaminta iš biokuro ir atliekų. Biokuras – atsinaujinantis, tvarus energijos išteklius, padedantis saugoti gamtą bei mažinti išmetamų teršalų kiekį. Todėl, sudarydami sąlygas jungtis prie centralizuoto miesto šilumos tinklo tiek gyventojams, tiek įvairiems verslo objektams, mažiname ir CO2 pėdsaką aplinkoje, taip prisidėdami prie Kauno miesto Žaliojo kurso įgyvendinimo.
Verta paminėti, kad dauguma verslo vystytojų centralizuotą šilumos tiekimą įvairių tipų pastatams šildyti ir vėsinti renkasi ne tik dėl tiekiamos energijos žalumo, bet ir palakių prisijungimo sąlygų, žemos energijos kainos, patikimumo bei saugumo.
Minėjote, kad sudarysite galimybes dar daugiau verslo objektų prisijungti prie miesto šilumos tinklo. Kur įsikūrusios įmonės tai galės padaryti jau artimiausiu metu?
T. J.: 2023-aisiais bus plečiamas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantis centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklas. Todėl čia miesto šilumą galės pradėti vartoti daugybė skirtingą veiklą vykdančių verslo subjektų. Galimybė prisijungti prie miesto šilumos tinklo atsiras ir Ateities pl. įsikūrusioms įmonėms – nauja trasa šioje miesto dalyje jau taip pat suplanuota.
Verta paminėti ir didelės apimties plėtrą į Panemunės mikrorajoną. Šiais metais prie integruoto miesto šilumos tinklo bus prijungtos Vaidoto g. esančios kareivinės, iki šiol šildymo reikmėms naudojusios iškastinį kurą.
Ką svarbu žinoti verslo subjektams, norintiems prisijungti prie miesto šilumos tinklo? Ar šalia vykstanti tinklų rekonstrukcija – tam tinkamas metas?
Verslo atstovai dėl prisijungimo prie miesto šilumos tinklo kviečiami kreiptis bet kuriuo metu nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje jie įsikūrę – mieste, ar rajone. Kiekvieną paraišką vertiname individualiai ir pateikiame geriausiai vartotojų poreikius atitinkančius sprendimus, todėl įmonės prie miesto šilumos infrastruktūros gali jungtis ir vykstant šilumos tinklų rekonstrukcijoms, ir tiesiant ar dar tik planuojant naujas trasų atkarpas.
Svarbu žinoti, jog jei verslo objektai yra arti šiluminės trasos, vamzdynų atkarpą iki pastato atvedame savo lėšomis, todėl verslas nepatiria papildomų išlaidų. Esant poreikiui, pasirūpiname ir šilumos punkto įrengimu, teikiame jo priežiūros paslaugas, o tai taipogi padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Infografikas: Svarbiausi faktai apie 2023 m. šilumos tinklų rekonstrukcijas ir plėtrą Kaune
