Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad būtų įteisinta originali vardų ir pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
Parlamentarai antradienį po svarstymo 83 balsais „už“, 29 „prieš“ ir septyniems Seimo nariams susilaikius pritarė tokiam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui.
Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
Originalios asmenvardžių rašybos šalininkai per diskusiją teigė, jog asmenvardis yra tapatybės dalis ir turi būti saugomas, oponentai tvirtino, kad leidus dokumentuose rašyti nelietuviškos abėcėlės raides „x“, „w“ ir „q“ bus paniekintas valstybinės lietuvių kalbos statusas.
Opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Eugenijus Jovaiša pažymėjo, kad „Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir daug kartų pasakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose ne lietuvių kalba reiškia valstybinės kalbos statuso paneigimą“.
Anot jo, originalią pavardžių rašybą remiantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo „naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus“.
„Nei viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybinė kalba. Šiandien apsisprendimo diena ir nuo šiandien priklausys valstybinės lietuvių kalbos likimas“, – prieš balsavimą kalbėjo parlamentaras.
Teisingumo ministrė, Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska teigė, kad „įstatymo projektu nėra keičiama lietuvių kalbos abėcėlė“.
Ji pažymėjo, kad projektas nenumato nieko, ko jau nėra praktikoje, nes teismai leidžia originalią asmenvardžių rašybą lotyniško abėcėlės rašmenimis, sprendimai įsiteisėja ir tokie dokumentai išduodami.
„Trumpai apie naujausią statistiką. 2020 metais teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 metais patenkinti 45 prašymai, 2022 metus pasitikome su 21 neišnagrinėta byla“, – informavo ministrė.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad dėl projekto keliama per daug aistrų, kai pakeitimais iš esmės būtų sprendžiamos praktinės žmonėms iškylančios problemos
„Manau, kad yra per daug aistrų, per daug dramatizmo, per daug įsivaizdavimo, kad čia griūna Lietuva, griūna lietuvių kalba, o juk turime išspręsti paprasčiausių žmonių asmenines problemas, lietuvių, kurie pakeitė pavardes, Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių pavardes. Tai yra mūsų bendrapiliečiai ir mes turime kalbėti apie rūpestį jais“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Valstiečių“ atstovas Stasys Tumėnas teigė, kad „šiandien Seime yra Seimo narių vertybinės pozicijos parodymo diena, dar daugiau, tai konstitucinių vertybių paliudijimo diena“.
„Tos trys raidės liberaliai nusiteikusiems politikams atrodo smulkmena, o iš tiesų jos griautų abėcėlės sistemą, vieną ir tą patį garsą žymėtume tai „v“, tai „w“, tai „x“, tai „ks“. Ar gali tarnauti žmogui sudarkyta, skirtingais argumentais, principais paremta sistema? Tokia sistema tik toliau daugins nesutarimus, nes atsiras dar daugiau painiavos“, – sakė S. Tumėnas.
70 Seimo narių inicijuotu projektu būtų nustatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Taip pat Seimas antradienį atmetė alternatyvų šešių Seimo narių teikiamą projektą, kuriuo siūlyta įteisinti, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Šį projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė atmesti, o parlamentarai išvadai pritarė už balsavus 79 Seimo nariams, prieš – 29, ir 10 politikų susilaikius.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.
Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.
Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių, ir santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
Autorė Milena Andrukaitytė
