Per pandemiją trijų Baltijos šalių gyventojai būstus perka itin aktyviai, tačiau kauniečiai, klaipėdiečiai ir Rygos gyventojai su pavydu žiūri į Vilnių ir Taliną, kur naujos statybos butų nuperkama kelis kartus daugiau. Nekilnojamojo turto (NT) analitikų teigimu, tokią situaciją lemia naujos statybos būsto deficitas Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, tačiau netrukus tendencija gali pasikeisti.
„Atlikta Baltijos šalių sostinių ir dviejų didžiųjų Lietuvos miestų gyvenamojo NT sandorių analizė parodė, kad būsto rinka regione bendrai yra labai aktyvi – gyventojai turi lėšų, kurias siekia optimaliai investuoti į gyvenamąjį būstą. Lietuvoje pirmauja Vilnius, gana aukštus būsto įsigijimų rodiklius demonstruoja Kaunas ir Klaipėda, tačiau naujos statybos būstų pardavimais sostinė juos gerokai lenkia.
Palyginę trijų Baltijos šalių sostines matome, kad naujus butus itin aktyviai perka Vilniaus ir Talino gyventojai, o Rygoje jų pardavimai sudaro gana nedidelę visų sandorių dalį“, – sako SBA grupės įmonės „Urban Inventors“ nekilnojamojo turto plėtros analizės vadovas Gintaras Toločka
.
Butus perka visi, naujus – daugiausiai vilniečiai
Per metus 1 tūkst. vilniečių vidutiniškai tenka apie 20 butų pardavimų, analogiški skaičiai yra Taline. Rygoje 1 tūkst. gyventojų tenkantis parduotų butų kiekis šiek tiek mažesnis – 16 būstų. Panašūs skaičiai stebimi Kaune ir Klaipėdoje, kur 1 tūkst. gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 17 parduotų butų.
Toločkos teigimu, šie rodikliai yra labai geri, nedaug atsiliekama nuo vieno aktyviausių Europos būsto rinkos regionų – Skandinavijos šalių: Švedijos sostinėje Stokholme 1 tūkst. miesto gyventojų tenka apie 24 parduodami butai.
„Šie rodikliai Baltijos rinką leidžia vadinti labai aktyvia. Vis dėlto stiebtis dar yra kur, nes jei pasižiūrėsime į parduodamų naujų butų kiekį, tai pastebėsime ryškų atotrūkį tarp Vilniaus ir Kauno ar Klaipėdos. Sostinėje nauji butai perkami beveik triskart dažniau nei kituose miestuose“, – teigia pašnekovas.
Vilniuje naujos statybos būsto pardavimai 2020 metais sudarė 43 proc. visų gyvenamojo NT sandorių – 4 iš 10 perkamų butų buvo nauji. Eksperto teigimu, tai yra labai geras rodiklis, leidžiantis manyti, kad sostinėje „lubos“ beveik pasiektos. Tuo tarpu Kaune naujų butų dalis tesudarė vos 15 proc., Klaipėdoje – 14 proc.
Gyventojai neturi iš ko rinktis
Pagal parduotų naujų butų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, Vilnius yra ryškiai lyderiaujanti Baltijos šalių sostinė. Taline naujų butų dalis sudaro 30 proc. G. Toločka tikina, kad Taline NT vystytojai veikia aktyviai ir tai leidžia prognozuoti tolimesnį šio rodiklio augimą.
Rygoje situacija kiek prastesnė – naujos statybos būsto pardavimai siekia apie 20 proc. Nors šiame mieste pokyčiai gyvenamojo NT vystymo srityje vyksta lėčiausiai iš Baltijos sostinių, tačiau ekspertas sako, kad pastaruoju metu stebimi suaktyvėjimo ženklai.
„Ryga yra miestas su dideliu potencialu. Į jį vis dažniau krypsta vystytojų iš Lietuvos, Estijos ir Skandinavijos šalių akys, nes Vilniuje rinka jau prisotinta, ankštoka tampa ir Taline. Latvijos sostinėje aktyviai perkami sklypai, tad netolimoje ateityje bus pradėta įgyvendinti nemažai naujų gyvenamojo NT projektų“, – aiškina ekspertas.
Jo teigimu, miestuose, kuriuose parduodamų naujų butų dalis yra maža, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje ar Rygoje, augimo stabdis yra būtent ribota naujos statybos būstų pasiūla. Panaši situacija neseniai buvo stebima ir biurų rinkoje, ypatingai Kaune ir Rygoje – investuotojai neturėjo galimybės keltis į modernius biurus tik todėl, kad NT vystytojai tokių projektų nestatė.
„Bendras sandorių kiekis rodo, kad paklausa yra, žmonės turi pinigų, ieško būstų ir investuoja, tačiau jų pasirinkimą apriboja naujos statybos butų deficitas. Nerasdami tokių, pirkėjai priversti atsigręžti į senos statybos būstus, neretai reikalaujančius didelių investicijų remontui. Plėtotojams šiuose miestuose pradėjus investuoti, didinti pasiūlą ir praplėtus gyventojų pasirinkimo ribas pardavimų rodikliai kiltų į viršų ir leistų priartėti prie lyderiaujančių miestų lygio“, – teigia G. Toločka.
