Pokario Kauno istorija. Apie boksą.

Kaune ir regione 102.9 FM bangų ruože transliuojanti radijo stotis „TAU“– šeštadieniais 14 val. po pietų siūlo naują apie Kauno miesto istoriją „Kauno plokštelių fabrikas“. Pirmąjį sezoną laidose pasakojama apie XX amžiaus 6 deš. pabaigos – 7 deš. pradžios arba įvykius. Laidą veda Kauno miesto gidas, VšĮ „Unikalus paveldas“ direktorius Jonas Oškinis ir kolekcininkas, muzikinės dalies redaktorius Linas Turauskas.

Būtent šis laikotarpis pirmajam laidos „Kauno plokštelių fabrikas“ sezonui pasirinktas neatsitiktinai – juk tais metais, tai yra tarp 1954-ųjų bei 1964-ųjų Kaune veikė plokštelių gamybos linijos, skirtos 78 apsisukimų per minutę greičio šelako plokštelėms, kurių kiekvienoje pusėje – po vieną dainą. Jų muzika skamba visose „Kauno plokštelių fabriko“ laidose dėka kolekcininkų kauniečių Jono Palio ir Česlovo Lesevičiaus bei Tautvydo Pauliaus Laurinaičio.

Antrojoje ciklo laidoje pasakota apie politinę santvarką pokario Sovietų Sąjungoje ir Lietuvos Tarybų socialistinėje respublikoje ir Kauno mieste XX a. 6 dešimtmetyje. Pasirodo, okupuotoje Lietuvoje 1950-aosoaos, net ir represavus partizanų karą ir po masinių trėmimų, vis dėlto gyvenimas nebuvo kaip ramus tvenkinys. Pirmoji to priežastis, tai, kaip nebūtų keista – sportas, ir pirmiausia tuo metu populiarus boksas.

Svarbiausia dvikova – Šocikas prieš Koroliovą

Lietuvoje liaudiškos kumštynės žinomos nuo seniausių laikų. Nors prieš karą boksuotasi daugiausiai su latviais ir estais, anapus Atlanto pasaulio sunkaus svorio čempionu tapo lietuvis Džekas Šarkey Žukauskas. Po karo Lietuvoje likę buvo boksininkai Misiūnas, Zaboras, Pastoras tapo treneriais. Pastoras į ringą išveda Algirdą Šociką, kuris 1947 metais pasirodo ringe, o 1950 metais tampa SSSR čempionu.

Šocikas vėliau taps Europos ir Tarybų Sąjungos spartakiadų čempionu, o jau 1949 metų liepą dvikova su „neįveikiamuoju“ rusu Nikolajumi Koroliovu sukėlė neregėtą ažiotažą. Stebėti finalo Kauno sporto halėje susirinko apie 20 tūkst. žiūrovų, dar maždaug 12 tūkst. būriavosi halės prieigose. Koroliovas visą kovą puolė, tačiau kaunietis šauniai gynėsi ir kontratakavo, ir nuskambėjus gongui visa Halė neabejojo Algirdo pergale.

Ir štai šokas – nugalėtoju buvo paskelbtas Koroliovas. Vėliau Šocikas buvo susirinkusių žmonių ant rankų nuneštas 300 metrus iki lengvojo automobilio, į kurį jis įlipo ir automobilis buvo kartu su juo pakeltas. Kad tai ne miesto legenda, liudija Lietuvos ypatingajame archyve esanti LTSR MVD Kauno miesto ir apskrities valdybos viršininko ataskaita. Joje rašoma, kad įsiaudrinę kauniečiai kėlė triukšmą, mėtė akmenis (!), būriavosi halės prieigose, ir visa tai virto nedidele demonstracija prieš okupantus.

Kitą dieną Nikolajaus Koroliovo pergalė anuliuota, 1949-ųjų SSRS bokso čempionato finalinė dvikova baigėsi „kovingomis lygiosiomis“. Buvo nuspręsta organizuoti atskirą keturių geriausių sunkiasvorių turnyrą, kurio nugalėtojas taps ir šalies pirmenybių nugalėtoju. Algirdas Šocikas laimėjo prieš du kovotojus, tačiau favoritų kovoje Koroliovas parodė visą savo patirtį ir didelę jėgą, o Algirdas buvo pavargęs ir pralaimėjo. Atsirevanšavo jis tik 1951 metais.

Bokso tradicijų Kaune pradžia

Šociko įkvėpti 1954 SSRS čempionu tapo Ričardas Juškėnas (boksavosi dar su Šociku), 1956 metais Olimpinėse žaidynėse Melburne bronzos medalį iškovojo Romualdas Murauskas – Šocikas buvo jau jo treneris. 1964 metais olimpiadoje Tokijuje sidabras atiteko daugkartiniam TSRS čempionui Ričardui Tamuliui, o galų gale 1968 metais Mechike olimpiniu čempionu tapo Danas Pozniakas. Toje olimpiadoje ir sunkiajame svoryje kaunietis Jonas Čepulis paskelbtas olimpiniu vicečempionu.

O Kaune toliau nerimdavo aistros… 1960 m. liepos mėnesį vykusį bokso mačą tarp Kauno ir Taškento komandų, Uzbekijos SSR sportininkams palankiu teisėjų sprendimu nepatenkinti žiūrovai vėl sukėlė riaušes, kurias slopindami milicijos pareigūnai pradėjo šaudyti į orą. Teigiama, kad vienas žmogus buvo peršautas. Štai koks karštas ir aistringas buvo 1960-ųjų Kaunas.