Kauno rajono policijos komisariato viršininką Aleksejų Chraminą džiugina, kad vagysčių skaičius rajone, palyginti su 2019 metais, sumažėjo. „Pernai per vienuolika mėnesių užfiksavome 347 vagystes, o šiemet jų buvo 280“, – sakė komisariato vadovas.
A. Chraminas tvirtino, kad tam įtakos turėjo saugių bendruomenių kūrimas, vaizdo kamerų įdiegimas. Kartu jis ragino gyventojus neprarasti budrumo.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat pabrėžė, kad vienas svarbiausių saugumo faktorių – savivaldybės, vietos bendruomenių ir policijos bendradarbiavimas, ypač saugios kaimynystės modelio įgyvendinimas.
Tarpušvenčiu policija gavo keletą pranešimų apie turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno apiplėšimo, dominavo žinutės apie apgaulingus pasiūlymus internete.
Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus pareigūnas Linas Rudis įvardino keletą atvejų, kai gyventojai nukenčia dėl nepakankamo budrumo. Žmonės dažnai netenka pinigų internetu pirkdami mažesne kaina reklamuojamą prekę ir pervesdami avansą, ko nereikėtų daryti.
Apsigauti galima ir pačiam neinicijavus pirkimo: programišiai išsiunčia į išmaniuosiuose telefonuose esančias programėles „Smart ID“ arba „Mobile ID“ patvirtinimo užklausas, kurios, žmogui suvedus prisijungimo kodą, leidžia nusikaltėliams užvaldyti banko sąskaitas. Šių programėlių vartotojai turėtų išlikti budrūs ir nesuvedinėti savo prisijungimo duomenų, jei patys nesijungia prie internetinės bankininkystės paskyros.
Žinomi atvejai, kai sukčiai prisistato tam tikros bendrovės darbuotojais ir paprašo padiktuoti asmens kodą, adresą, kitus duomenis. Vėliau šie duomenys leidžia apgavikams kito asmens vardu paimti paskolą.
Jei žmogus pats skambina komunikacijų bendrovėms, bankams, savo atpažinimo duomenis gali ir pasakyti, nes be jų operatorius negalės padėti. Vis dėlto reikėtų būti atsargiems sulaukus skambučio iš nežinomo numerio.
Pagrindinė apsauga nuo būsto vagysčių – signalizacija ir judesio davikliai. Šios technologijos gali sustabdyti įsilaužėlius, tačiau verta prisiminti ir įprastas priemones: išvažiuojant iš gyvenamosios vietos, reikėtų įsitikinti ar užrakintos durys, uždaryti langai, lauke nepalikti vertingi daiktai.
Įsigaliojus karantinui ir išpopuliarėjus internetinei prekybai, žmonės prekes atsiima paštomatuose, tačiau skubėdami neretai palieka vertingus daiktus matomose automobilio vietose arba pamiršta juos užrakinti, taip suteikdami galimybių piktadariams.
Šventiniu laikotarpiu neišvengta iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Daugiau nei įprastai gauta pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Gyventojai nesilaikė karantino nurodymų, būriavosi, kartu šventė. Rinkūnų kaime chuliganai susprogdino biotualetą.
„Kalbant apie šventinį laikotarpį, svarbu ir tai, kad jaunimas nesprogdintų petardų“, – kalbėjo L. Rudis. Nesilaikant saugaus elgesio su fejerverkais taisyklių, dėl kurių gali kilti gaisras ar sprogimas, numatyta bauda nuo 20 iki 70 eurų, o įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų. Blogiausia, kai dėl sprogimų sužalojami žmonės.
