„Stiprus troškulys, kurio nenumalšino vanduo. Nuolatinis nuovargis, vangumas ir svorio mažėjimas – štai kokią cukrinio diabeto pradžią atsimenu. Apie ligą sužinojau tik tada, kai antro tipo cukriniu diabetu sergantis senelis vieną dieną man pamatavo cukraus lygį kraujyje ir namuose kilo panika“, – gyvenimo su cukriniu diabetu pradžią prisimena Eglė, su liga gyvenanti jau 18 metų.
Moteris pasakoja, kad gyvenimas, sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu, beveik nesiskiria nuo jos bendraamžių. Ji dirba, sportuoja ir keliauja taip, kaip ir jos draugai. Didžiausias skirtumas – nuolatinės mintys apie diabetą, gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir sutelkiamos pastangos, kad jis būtų kaip įmanoma geresnis.
„Nuolat seku savo cukraus kiekį kraujyje, visada galvoju, ką ir kada valgiau, kiek angliavandenių, riebalų, baltymų, kalorijų tą dieną suvartojau. Ar glikemija kyla ar krenta? Ar išėjusi iš namų pasiėmiau su savimi kažką saldaus? Ar jaučiuosi blogai, nes mano cukrus kyla, o gal pamiršau susileisti insuliną? Ką veiksiu paskui – ar galėsiu būti aktyvi ir neištiks hipoglikemija? Nuolatinės mintys apie savo ligą – blogiausia diabeto dalis, nes čia pertraukų nėra“.
Paklausta, ar cukrinis diabetas kaip nors riboja jos gyvenimą, Eglė sako, kad su dabartinėmis technologijomis – gliukozės jutikliais ar insulino pompomis – gyvenimas paprastesnis. Jauna moteris džiaugiasi, kad socialiniuose tinkluose žmonės noriai pasidalija savo patarimais, įžvalgomis, žiniomis ir motyvacija, padedančiais gyventi kokybišką gyvenimą ir nesijausti vienišam su šia liga.
Visgi Eglė pripažįsta, kad visuomenėje vis dar vyrauja žinių apie cukrinį diabetą ir empatijos trūkumas. „Paprastai žmonės nežino, kad yra skirtingi diabeto tipai. Per aštuoniolika ligos metų ne vienas man siūlė savo gydymo metodus šiai nepagydomai ligai. Netgi dabar yra manančių, kad aš ar mano tėvai prisidėjome prie to, kad sergu cukriniu diabetu. Pavyzdžiui, kad vartojau per daug cukraus arba jog mano liga – tėvų nuodėmių atpirkimas. Kartais žmonės papasakoja apie kokius nors anksčiau laiko numirusius savo pažįstamus, sirgusius cukriniu diabetu bei mėgsta pakomentuoti, ką galiu ir ko neturėčiau valgyti. Kai kurie juokėsi, kad naktį atsikėlusi su kritiškai mažu gliukozės kiekiu kraujyje turėjau eiti pavalgyti“, – prisimena Eglė.
Tačiau jauna moteris džiaugiasi, kad Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos paskaitų apie pirmojo cukrinio diabeto valdymą metu specialistai susirinkusiems suteikė naujos ir negirdėtos informacijos, kuri padeda palengvinti diabeto valdymą.
„Susitikimo metu galėjome užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti savo įžvalgomis, kaip būtų galima dar pagerinti konsultacijas. Smagu, kad mes ne tik gavome informacijos, tačiau taip pat pasidalijome savo patirtimi, kuri galbūt galėtų padėti diabetu nesergantiems specialistams dar geriau suprasti, ką reiškia gyventi su diabetu. Po susitikimo užsidėjau nuolatinį gliukozės jutiklį bei insulino pompą, kiek pakeičiau savo mitybą, dabar valgau mažai angliavandenių – visa tai padeda lengviau kontroliuoti cukrinį diabetą“, – teigiamais pokyčiais dalijosi Eglė.
„1 tipo cukrinio diabeto diena“ – nauja iniciatyva Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje, kviečianti visus, sergančius šia liga, susipažinti su naujausiomis gydymo rekomendacijomis, sužinoti daugiau apie diabeto valdymo ypatumus, nėštumo planavimą ir priežiūrą. Paskaitas veda gydytojai endokrinologai, slaugytojai diabetologai ir psichologai, kurie domisi 1-ojo tipo cukriniu diabetu.
Grupiniai užsiėmimai vyksta kiekvieną penktadienį Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2), nuo 8:00-14:30 val. Registracija į paskaitas vyksta telefonu +37037326570 arba atvykus į Endokrinologijos klinikos registratūrą. Dalyviams su savimi reikia turėti du šeimos gydytojo siuntimus – gydytojui endokrinologui ir slaugytojui diabetologui.
