Atėjus drėgnam ir šaltam periodui turime rūpintis ne tik skiepais ar šiltesniais rūbais, būtina ir tinkamai paruošti automobilį. Kiekvienas atsakingas vairuotojas šaltąjį sezoną pasitinka keisdamas padangas, bet ar tikrai to užtenka, kad rudenį ar žiemą netektų susidurti su netikėtais nepatogumais? Kaip tinkamai prižiūrėti automobilį šaltuoju sezonu teiravomės automobilių priežiūros eksperto, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo vadovo Algirdo Plekaičio.
Apie ką reikėtų pagalvoti dar prieš prasidedant lietaus, šalčio ir sniego sezonui?
Automobilio priežiūra šiltuoju ir šaltuoju sezonu iš esmės neturėtų skirtis, nors Šiaurės Europos gyventojai ir linkę skirtingai prižiūrėti savo automobilius žiemos bei vasaros sezonu. Prieš žiemą jie pradeda rečiau plauti automobilį, esą jis greičiau išsipurvina. Tai nėra tinkamas sprendimas, nes automobilį būtina reguliariai plauti ir prieš žiemą bei žiemos metu.
Taip pat verta prisiminti, kada paskutinįkart automobilis buvo padengtas apsaugine danga – vaškuotas, padengtas polimerine arba silicio danga. Jei dangos galiojimo laikotarpis jau pasibaigęs, pravartu automobiliui suteikti papildomos apsaugos. Yra liaudiškas metodas, kuris padeda įvertinti, ar automobilis turi kokią nors apsauginę dangą. Palijus atkreipkite dėmesį, kaip atrodo automobilio kėbulas – ar visas jo paviršius šlapias, o gal vandens lašiukai ant stogo ir variklio gaubto koncentruojasi netolygiai, tarsi būtų sutraukti. Pastarasis atvejis rodo, kad automobilis padengtas apsaugine danga, kuri neleidžia vandeniui visiškai sušlapinti kėbulo.
Ar vaškavimas padeda apsaugoti automobilį nuo druskų, ar tai tik plovyklų triukas išvilioti papildomus pinigus?
Kalbant apibendrintai, vaškai tikrai apsaugo nuo druskų, pagyvina automobilio spalvą ir palaiko geresnę jo būklę. O, žvelgiant iš technologinės pusės, vaškų yra labai skirtingų tipų.
Pirmiausia, bet kuriame automobilių švaros centre ar tunelinėje plovykloje plaunant automobilį, automobilis visada vaškuojamas sausinamuoju vašku. Toks vaškas nėra pati efektyviausia apsauginė priemonė nuo druskų, nes jo tikslas yra padaryti automobilio paviršių blizgų ir sumažinti riziką sausinant jį pažeisti, subraižyti.
Antra, yra klasikinis natūralus vaškas, kuris įtrinamas rankomis į automobilio kėbulą. Toks vaškas suteikia gerą apsaugą nuo rūdijimo bei druskų ir labai pagyvina automobilio spalvą. Silpnoji tokio vaškavimo pusė – vaškas labai greitai nusiplauna.
Galiausiai, šiuolaikiniai mokslininkai smarkiai prisidėjo prie vaškavimo technologijų tobulinimo. Yra naujos kartos apsauginės dangos, kurias galima priskirti prie vaškų, tik jos yra sukurtos polimero pagrindu. Tai sintetinis vaškas, kurio savybės atitinka klasikinio vaško, tačiau jis išlieka gerokai ilgiau – nuo trijų iki šešių mėnesių. Apsauginio padengimo galiojimo laikas priklauso nuo to, kaip dažnai plaunamas automobilis, kaip jis eksploatuojamas ir pan.
Ar skiriasi naujo ir seno automobilio priežiūra šaltuoju sezonu?
Nesileidžiant į technologinius niuansus, o žvelgiant tik į kėbulo ir techninę dalį, priežiūros procesai turėtų būti atliekami tokiu pat dažnumu – tiek naujo, tiek seno automobilio.
Žinoma, priežiūra priklauso ir nuo gamintojo. Yra tokių gamintojų, kurie tam tikru periodu pagamino labiau į rūdijimą linkusių, prastesniais dažais dengtų transporto priemonių, tad tokias tenka dažniau prižiūrėti ir vaškuoti. O tie automobiliai, kurie buvo pagaminti netaupant kokybės sąskaita, nėra tokie reiklūs priežiūrai.
Kokių veiksmų būtina imtis arba ko vengti, kad automobilio būklė po šaltojo sezono nepablogėtų?
Reikėtų ne vengti, o kaip tik skatinti kuo dažniau plauti automobilį. Rytų Europoje susiklosčiusi bloga tradicija atsiradus pirmiesiems šaltukams ir kelininkams pradedant barstyti kelius rečiau plauti automobilį. Taip prarandame labai daug, nes automobilio plovimas nėra tik paviršiaus nuplovimas – nuplaunami ir ratai, arkos, visi apatiniai slenksčiai, kurie prikaupia daugiausia druskų ir purvo. Jeigu automobilį plauname retai, nešvarumų kiekis tik didėja ir druska, susimaišiusi su drėgme, gali tapti korozijos šaltiniu. Taip pat reikėtų nepamiršti bent kartą per pusmetį nuplauti automobilio dugną.
Ar tiesa, kad senesnių ir parūdijimų turinčių automobilių nerekomenduojama plauti tekstilinėse ar tunelinėse plovyklose, nes korozija gali labiau išplisti?
Jei korozija jau matoma plika akimi, tai reiškia, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas, o visose plovyklose plaunami tik techniškai tvarkingi automobiliai. Jeigu rūdijantis automobilis nebuvo sutvarkytas laiku, automobilių švaros centrai ar tunelinės plovyklos įtakos tolimesniam jo rūdijimui neturės. Kaip greitai progresuos korozija priklauso nuo automobilio gamintojo – kokio storio skarda kėbului buvo panaudota ir kaip ji buvo apsaugota nuo rūdijimo. Pažeistą automobilį galima plauti, tik tai reikia daryti gerokai atsargiau, bei nepamiršti, kad niekas negalės užtikrinti, kad pažeistoje vietoje nenutrupės dažai ar neatsiras kiaurymės.
Ar turite patarimų vairuotojams?
Prieš šaltąjį sezoną rekomenduočiau nepamiršti nuo automobilio kėbulo nuvalyti kelio apnašas – bitumo dėmes, kurių per vasarą prisikaupė ant kėbulo šonų ir apatinės kėbulo dalies. Bitumo dėmės yra labai lipnios, todėl sukuriama palanki terpė druskoms bei nešvarumams lipti prie automobilio kėbulo ir visa tai tampa žymiai sunkiau pašalinti. Taip pat pravartu nusiplauti automobilių dugnus: jei važinėjate remontuojamas keliais, bitumo bus ir ant automobilio dugno. O, jei ant kėbulo matote parūdijimų, kreipkitės į specialistus, kad sutvarkytų šią problemą dar prieš prasidedant žiemai, nes po žiemos ši problema bus išplitusi.
Nuotraukos Aivaro Šumsko
