Strateginę reikšmę Lietuvai turinčio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas sparčiai juda į priekį. Jau šių metų pabaigoje geležinkelio vėžė nuo Lenkijos–Lietuvos sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį. Tai užtikrins papildomus pajėgumus krovinių gabenimui į Lenkiją, padidins Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą Azijos–Europos krovinių koridoriuje.
„Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, tačiau tai yra vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą bei kariuomenės mobilumą regione. Tolimesni plėtros darbai Latvijos link tik dar kartą patvirtina mūsų ryžtą projektą įgyvendinti laiku, skirtas lėšas panaudoti skaidriai ir efektyviai“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Šiandien, balandžio 3 d., vykstančiame „Rail Baltica Global Forum“ pasirašyta ruožo Kaunas–Ramygala projektavimo sutartis tęsia „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą nuo Kauno link Latvijos. Rodydama lyderystę projekte, Lietuva vykdo prisiimtus įsipareigojimus projekto partneriams.
Planuojama, kad projektuojamame 78 km ruože Kaunas–Ramygala bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 eko tuneliai. Taip pat šiame ruože planuojama sukonstruoti vieną iš įspūdingiausių inžinerinių objektų visoje Baltijos šalis jungsiančioje vėžėje – net 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.
Pasak ministro, Kauno – Lietuvos – Latvijos sienos ruožo specialusis planas yra patvirtintas, žemės paėmimo procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 metais pradėti geležinkelio statybos darbus. Gavusi pakankamą europinį finansavimą, Lietuva sekančiame etape siekia partęsti „Rail Baltica“ iki Panevėžio miesto.
Kalbėdamas „Rail Baltica Global Forum“ ministras R. Masiulis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra strateginis projektas Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą. Kauno geležinkelio mazgui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant kariuomenės mobilumą, karinių krovinių judėjimą į Lietuvos geografinį centrą.
Pasak ministro, Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų. Projekto įgyvendinimo darbai įsibėgėja, todėl itin svarbu vengti vėlavimų, išlaikyti tempą, visas procedūras bei statybos darbus įgyvendinti laiku ir laikantis numatyto biudžeto. Be to, europinis finansavimas išlieka esmine sąlyga tolimesniam projekto įgyvendinimui, įskaitant ir reikalingą finansavimą jungčiai Kaunas–Vilnius, kuri bus integruota į visą tarpvalstybinį projektą.
