Gausėjant domenų arba interneto vardų kiekiui, auga ir elektroninių paslaugų vartojimas. Pasak Rygoje vykusios konferencijos „Baltic Domain Days“ ekspertų, vidutiniškai 3 proc. per metus augantis Baltijos šalių domenų .lt, .lv ir .ee skaičius padidina elektroninių paslaugų vartojimą 6 proc. Plačiausiu elektroninių paslaugų spektru ir vartojimu tarp Baltijos šalių kol kas pirmauja Estija, tačiau pagal interneto vardų skaičių visos Baltijos šalys atsilieka nuo didžiųjų ekonomikų Europoje.
Santuokos internetu Estijoje kol kas neregistruojamos
Estijos interneto fondo, administruojančio .ee domenų registrą, vadovas Heiki Sibul juokauja, kad Estijoje kol kas internete negalima tik susituokti. Estija yra viena labiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių valstybių, o beveik visos valdžios teikiamos paslaugos perkeltos į internetą. Net Estijos vyriausybė dirba nenaudodama popierinių dokumentų.
„Pagal informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros lygį Estija užima aukštas vietas įvairiuose pasaulio reitinguose. Greitas internetas, kiekvienam estui suteikta elektroninės tapatybės ID kortelė, o užsieniečiams – galimybė lengvai tapti elektroniniais Estijos piliečiais, t.y. skaitmeniniais rezidentais, skatina tiek elektroninių paslaugų vartojimą, tiek naujų paslaugų kūrimą. Jau dabar praktiškai visas paslaugas Estijoje galima gauti internete, tik susituokti skaitmeniniu būdu dar nepavyks“, – teigia H. Sibul.
Turėdama tik 1,3 mln. fizinių gyventojų, Estija siekia pritraukti net 10 mln. skaitmeninių piliečių. Tai iš esmės išplečia valstybės sampratą ir elektroninėmis paslaugomis didina jos konkurencingumą bei investicinį patrauklumą.
Pagal estiškų interneto vardų skaičių vienam gyventojui Estija lenkia kaimynes, nors iš visų Baltijos šalių turi mažiausiai registruotų domenų. Vidutiniškai 87 iš 1000 Estijos gyventojų turi savo domeną, kai Lietuvoje šis rodiklis siekia 66, o Latvijoje – dar mažiau – tik 63 gyventojai iš 1000 naudojasi unikaliu interneto adresu.
Kodėl reikalingi domenai?
Šiuo metu estiškų .ee interneto vardų srityje yra registruota apie 114 tūkst. domenų, latviškų .lv – apie 130 tūkst., lietuviškų .lt – apie 192 tūkst. Kitose didelėse Europos šalyse domenų skaičius kur kas didesnis. Vokietijoje yra įkurta daugiau kaip 16 mln. .de interneto vardų, Olandijoje – apie 5,8 mln. .nl domenų, Italijoje – 3,1 mln. .it domenų.
Latvijos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos prezidentė Signe Balina aiškina, kad be interneto vardų negali veikti nei valstybė, nei piliečiai, nei verslas.
„Didėjantis interneto vardų skaičius yra susijęs su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika. Jeigu 2006 m. tik 8 proc. latvių pirko internete, tai 2016 m. – jau 71 proc. Jeigu 2008 m. 21 proc. Latvijos piliečių naudojosi valstybės elektroninėmis paslaugomis, tai 2017 m. besinaudojančiųjų skaičius išaugo iki 70 proc. Neatsilieka Latvijoje ir verslas: 2008 m. tik 42 proc. Latvijos įmonių turėjo interneto svetainę, o jau 2017 šis skaičius išaugo iki 63 proc. Kaip matome, be naujų interneto vardų neįmanoma nei elektroninių paslaugų plėtra, nei konkurencinga ir inovatyvi verslo aplinka“, – pastebi S. Balina.
Latvijos universiteto, Matematikos ir informatikos instituto, Interneto tinklų departamento, administruojančio .lv domenų registrą, vadovė Katrina Sataki mano, kad Baltijos šalys turi per mažai domenų, todėl augimui galimybių dar yra net ir išgyvenant didelę emigraciją bei mažėjantį gyventojų skaičių.
„Lyginant su kitomis šalimis, domenų turime nedaug. Baltijos šalyse gyvena apie 6 milijonai gyventojų, tačiau nacionalinių domenų skaičius nesiekia nė pusės milijono. Vis tik reikėtų pasidžiaugti, kad registruojantieji interneto vardus pirmenybę teikia nacionaliniams šalių domenams. Vidutiniškai apie 60 proc., o Latvijoje – net 62 proc. visų registruojamų interneto vardų yra nacionaliniai, valstybę identifikuojantys domenai. Mažiau registruojami bendrieji .com, .net, .org, .eu domenai“, – kalba K. Sataki.
Nacionaliniai interneto vardai populiaresni
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG, administruojančio .lt domenų registrą, vadovė Daiva Tamulionienė tikina, kad Lietuvoje taip pat pirmenybė teikiama nacionaliniam .lt domenui.
„Jeigu Lietuvoje yra kuriami prekių ženklai, kuriamos įmonių interneto svetainės ar asmenų tinklaraščiai, diegiamos elektroninės paslaugos ar vystomos elektroninės parduotuvės, kurių tikslinė rinka yra Lietuva, beveik visais atvejais pasirenkamas .lt domeno vardas. Nacionalinis domenas padeda lengviau identifikuoti vietovę ar rinką, suteikia daugiau patikimumo ir solidumo. Be to, rinktis lietuvišką domeną verčia ir susiformavę vartotojų įpročiai lengviau prisiminti bei kone automatiškai rašyti lietuvišką interneto vardo dalį .lt. Žinoma, augantys tarptautiniai verslai, kurie siekia eksportuoti, registruoja ne tik lietuvišką domeną, bet ir renkasi Europos Sąjungos .eu ar kitus bendruosius domenus“, – teigia D. Tamulionienė
Nacionalinių interneto vardų privalumo komunikacijai kol kas neišnaudoja smulkieji verslininkai, kartais apsiribojantys tik socialinių tinklų puslapiais. Tačiau mažėjant komunikacijos efektyvumui socialiniuose tinkluose, svetaines ar elektronines parduotuves su unikaliu interneto vardu nori įkurti vis daugiau smulkių ir augančių verslininkų.
Valstybės elektroninių paslaugų pasiūla auga
Prie elektroninių paslaugų vartojimo didėjimo prisidėjo ne tik augantis domenų skaičius ir verslo aktyvumas, bet ir didinama viešųjų paslaugų pasiūla. 2007-2013 m. Lietuvoje pasitelkiant ES investicijas įgyvendinti 165 projektai, kuriais sukurta daugiau kaip 600 elektroninių paslaugų. Šiuo metu toliau vystomos elektroninės sveikatos, transporto, mokesčių, viešųjų pirkimų, socialinės, kultūrinės ir kitos paslaugos.
„Registracija internetu pas gydytoją, autobusų tvarkaraščių tikrinimas, bilietų rezervacija, leidimų gavimas ar mokesčių deklaravimas, įvairių prašymų pateikimas institucijoms ir kitos elektroninės paslaugos tapo labai populiarios dėl patogumo ir laiko taupymo. Kad didėja elektroninių paslaugų vartojimas ir vis daugiau veiksmų atliekama internetu, pastebime iš augančių lietuviškų domenų DNS užklausų skaičiaus“, – sako D. Tamulionienė.
