Šiandien Vyriausybės peticijų komisija svarstys Lietuvos žaliųjų partijos inicijuotą peticiją dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos. Peticijoje raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą, kuriuo kirtimo norma buvo padidinta 6 procentais.
„Peticiją dėl metinės miškų kirtimo normos Vyriausybei įteikėme prieš kelis mėnesius, bet tik dabar gavome kvietimą dalyvauti peticijų komisijos posėdyje, kur ji bus svarstoma. Esame įsitikinę, kad galiojanti kirtimo norma buvo nustatyta be objektyvaus pagrindo ir matydami pozityvų šios Vyriausybės požiūrį į ekologinių klausimų sprendimą, viliamės, kad po diskusijos komisijos posėdyje išgirsime gamtai palankų sprendimą ir metinė kirtimų norma bus sumažinta“, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Tiesa, dalyvauti tokiame posėdyje I. Budraitė buvo pakviesta jau ne pirmą kartą – prieš dvejus metus Lietuvos žaliųjų partijos iniciatyva jau buvo pateikta peticija su tais pačiais reikalavimais. Tuometinė Vyriausybė neatsižvelgė į beveik 20 tūkst. gyventojų išreikštą valią ir nusprendė peticijos reikalavimų netenkinti, todėl iki šiol galioja padidinta kirtimų norma.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė prieš dvejus metus padidino kirtimų normą penkerių metų laikotarpiui nuo 11 168 ha iki 11 850 ha ir leido iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2017-2018 m. duomenimis, valstybės valdomuose miškuose buvo iškertamas mažesnis plotas ir medienos tūris, nei tuo metu numatė galiojanti norma.
„Miškų kirtimai – visuomenei labai jautri tema. Tai kad peticiją tuomet pasirašė beveik 20 tūkst. gyventojų tai tik patvirtina. Remiantis visuomenės nuomonės tyrimais, dauguma Lietuvos gyventojų apskritai mano, kad palaipsniui reikėtų mažinti iškertamų miškų plotus. Atsižvelgdama į visuomenės nuomonę ši Vyriausybė aiškiai pademonstruotų, kad žaliosios idėjos jai rūpi ne tik planuose ir priešrinkimiuose pažaduose, bet ir praktikoje. Jei kirtimo norma ir taip nėra pasiekiama, kam ją tokią laikyti? Taip tik sudaromos sąlygos priimti gamtai nedraugiškus sprendimus ateityje“, – pastebi I. Budraitė.
