Ieškodama būdų šiek tiek amortizuoti degalų kainų augimą, Vyriausybė pritarė laikinai sumažinti akcizą dyzelinui.
Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Kitą savaitę projektas keliaus į Seimą, jį bus prašoma svarstyti skubos tvarka – jį priėmus galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
„Dėl karo Irane yra ženkliai pakilusios tiek naftos kainos, tiek ypač dyzelino kainos, nes Europoje trūksta dyzelino gamybos pajėgumų, (…) šiek tiek siekiant amortizuoti šitą kainų didėjimą, (…) akcizų dalis bus mažinama“, – per posėdį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Akcizai būtų mažinami tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukomis.
Šis naujas PVM mechanizmas suderintas su Europos Komisija (EK).
K. Vaitiekūno, pagal tarptautinių organizacijų rekomendaciją sprendimai dėl akcizų mažinimo yra nuoseklūs, siūlomi laikinam laikotarpiui – dviems mėnesiams.
„Šitai krizei išplitus, būtų priimamos tikslinės priemonės į tas socialines grupes, verslo organizacijas, kurios nukenčia labiausiai“, – sakė ministras.
Degalų kainos negalėtų didinti parą
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kitą savaitę jis taip pat pasirašys įsakymą, kuriuo degalines įpareigos kasdien iki 10 val. informaciją apie degalų kainas pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA).
Taip pat planuojama siūlyti keisti Energetikos įstatymą – pateikus minėtą informaciją, degalų kaina negalėtų būti didinama parą, o ją mažinti galima būtų bet kada.
„Šitie du siūlymai reikalingi tam, kad užtikrintume tiek kainų stebėseną, tiek didinti konkurenciją rinkoje“, – posėdyje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Jis pažymėjo, kad šie sprendimai degalų kainas rinkoje paveiktų netiesiogiai, tačiau tai nebūtų kainų reguliavimas.
Pasak Vyriausybės vadovės, šis sprendimas, padėtų identifikuoti, dėl kokių konkrečiai priežasčių degalinėse auga kuro kaina.
„Nemažai kalbame apie „lubas“, apie rizikų valdymą, kai degalinės gali piktybiškai kelti kainas pasinaudodamos situacija – apie tai kalba Lenkija, dėl to priimami tam tikri sprendimai, tai mes žengiame panašiu keliu, kol kas piktybiškumo keliant kainas neįžvelgiam, bet tie (…) papildymai yra tam, kad užtikrintume skaidrumą“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.
Pasak Finansų ministerijos, priėmus projektą, akcizo dedamoji įprastam dyzelinui mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui būtų taikomas 503,60 euro (1 tūkst. litrų) akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų (1 tūkst. litrų) akcizų tarifas.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos, siūlyti naujus kuro kainų stebėjimo įrankius gyventojams, taip pat mažinamos traukinių bilietų kainos.
Pasigenda ilgalaikių sprendimų
Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas tikisi, kad parlamentui pavyks per kelias savaites laikinai sumažinti šalyje taikomą kuro akcizą. Tiesa, kaip teigia politikas, šioje vietoje sustoti nereikėtų – valdžia turėtų toliau svarstyti įvairias tikslines priemones, kurios padėtų krizę suvaldyti ilguoju laikotarpiu, o tai taip pat turėtų būti padaryta artimiausiomis savaitėmis.
„Labai tikiuosi, kad tas sprendimas bus greitas. Opozicijos projektas jau yra pateiktas ir, tikėtina, kad kitą savaitę bus bandoma pateikti ir Vyriausybės versija. Tada, juos apjungus, per artimiausias kelias savaites jau galėtume turėti tą sumažintą kuro akcizą“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo L. Savickas.
„Jokiu būdu nereikia ties čia sustoti. Tikėtina, kad tokios krizės kaip ši, kuri vyksta Irane, tęsis. O jeigu jos ir pasibaigs, jų padaryta žąla infrastruktūrai taip pat turės ilgalaikę įtaką naftos produktų kainoms. Taigi, reikia toliau ieškoti tikslinių priemonių ūkininkams, vežėjams ir kitiems sektoriams. Tie sprendimai taip pat turėtų būti atrasti per kelias artimiausias savaites“, – tikino Seimo opozicijos narys.
Anot demokrato, spaudimas priimti sprendimus dėl kuro kainų suvaldymo jaučiamas ir dėl aplinkinių valstybių veiksmų – ypač agresyvios Lenkijos politikos, siekiant sumažinti, kiek jų gyventojai moka už degalus.
„Kitos mūsų regiono šalys jau priėmė savo sprendimus, diskusijų ten nebereikia – ar tai akcizo mažinimas ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas Lenkijoje. Tokie kaimynų sprendimai tiesiogiai spaudžia Lietuvą dėl tos kuro kainų problemos, kurią jaučia kiekvienas žmogus ir verslas“, – teigė L. Savickas.
Ragina imtis didesnio kalibro priemonių
Jo teigimu, Lietuvai reikia pradėti kalbėti apie didesnio kalibro priemones – tokias, kaip rinkos dalyvių ketvirtadienį pasiūlytas akcizo grąžinimo mechanizmas verslui. Anot politiko, dabar situacija dar nėra tokia kritinė, tačiau pramonininkai baiminasi, kad kuro kainų krizei užsitęsus iki rudens, sektorius galėtų netekti net 30 tūkst. darbo vietų.
„Didesnio kalibro veikimo priemonių tikrai yra. Reikėtų tiesiog įsivertinti tai, kad mes kol kas dar nepasiekėme tokios kritinės situacijos, apie kurią kalbą mūsų pramonės atstovai. (…) Jie signalizavo, kad šioms kainoms tęsiantis iki rudens, tai lemtų 30 tūkst. darbo vietų praradimą Lietuvos pramonės sektoriui. Jei tokie skaičiai iš tiesų yra galimi, akivaizdu, kad nereikia laukti, kol ta situacija toliau vystysis – reikia turėti didesnio efekto priemones. Tarp tų priemonių yra akcizo susigrąžinimo mechanizmas tranzitiniam transportui, yra tikslinės priemonės žemės ūkio sektoriui, kad ta kuro kaina nepersikeltų į maisto produktų kainas“, – aiškino L. Savickas.
***
Vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino kainos per šią savaitę padidėjo atitinkamai 0,8 proc. ir 1,2 proc, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.
Kovo 30-ąją benzinas šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,739 euro, o dyzelino vidutinė kaina tą dieną siekė 2,125 euro.
