Inovacijų agentūros duomenimis, verslo steigimas Lietuvoje išlieka itin spartus – 2024 m. pradžioje Lietuvoje veikė 120 tūkst. įmonių, o per 2023 metus jų skaičius padidėjo 19,9 tūkst., arba net 20 procentų. Inovacijų agentūra pastebi, kad sparčiausiai kuriasi itin mažos įmonės, o verslumas auga ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp vyresnio amžiaus žmonių.
„Naujų įmonių steigimas Lietuvoje vis dar išlieka spartus, ir tai liudija, kad mūsų šalyje pradėti verslą yra gana paprasta. Sparčiausiai Lietuvoje auga labai mažų – iki 5 darbuotojus – turinčių įmonių skaičius, per metus jų skaičius padidėjo 19,6 tūkst., arba 28 procentais“, – teigia Kotryna Tamoševičienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Skaičiuojama, kad pačios mažiausios įmonės sudaro beveik tris ketvirčius (74,6 proc.) visų šalyje veikiančių įmonių, o bendrai smulkios ir vidutinės įmonės sudaro virš 99 proc. visų Lietuvoje veikiančių verslų. Iš viso 2024 m. pradžioje šalyje veikė 468 stambios – daugiau kaip 250 darbuotojų – turinčios įmonės. Jų dalis bendroje struktūroje per ketverius metus išliko beveik nepakitusi ir nesiekė 0,5 procento.
Verlsas smulkėja, savarankiškai dirbančiųjų daugėja
Tendenciją, kad verslas Lietuvoje vis smulkėja K. Tamoševičienė, sieja su mažųjų bendrijų išpopuliarėjimu. Skaičiuojama, kad per 10 metų mažųjų bendrijų dalis tarp visų verslų padidėjo 22 proc. punktų, o 2024 m. jos sudarė apie 23 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje. Vien 2023 m. mažųjų bendrijų susikūrė virš 10 tūkst., ir palyginti su 2022 m. jų skaičius išaugo net 60 procentų.
„Verslo smulkėjimas siejamas ne tik su mokestinėmis lengvatomis, kurios taikomos mažosioms bendrijoms ar individualiai veiklai, tačiau ir bendrai gyventojų verslumu bei noru dirbti sau, vystyti nors ir mažą, bet nuosavą verslą“, – sako K. Tamoševičienė. Anot jos, 2023 metais bendras darbuotojų užimtumas Lietuvoje augo 2,8 proc., per metus samdomų darbuotojų skaičius augo 3,4 proc., o savarankiškai dirbančių – 1,7 procento. Per dešimtmetį sparčiai augo jauniausių (nuo 15 iki 24 metų) ir vyriausių (virš 65 metų) savarankiškai dirbančių gyventojų dalys – po 3 proc., abi šios amžiaus grupės sudarė po 6 proc. savarankiškai dirbančiųjų.
„Šie skaičiai tik patvirtina, kad verslumo ir finansinio raštingumo mokymų reikia ne tik jaunimui, bet ir vyresniems žmonėms, nes tai sudaro galimybę jiems užtikrinti savo asmeninę gerovę ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo“, – teigia K. Tamoševičienė.
Problemos: nepakankama paklausa ir produktyvumas
Kaip pastebi Inovacijų agentūra, įmonių smulkėjimas sietinas ir su lėčiau augančiu verslo našumu. Pasak K. Tamoševičienės, ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, o remiantis įvairiais skaičiavimais, stambios įmonės paprastai būna net iki dviejų kartų produktyvesnės nei smulkios.
„Itin didelius produktyvumo skirtumus pastebime beveik visuose Lietuvos verslo sektoriuose, išskyrus galbūt tik administracines ir aptarnavimo veiklas. Ypač reikšmingi skirtumai transporto, statybų, informacinių technologijų sektoriuose – čia labai mažų įmonių darbo našumas nesiekia net 50 proc. stambių įmonių produktyvumo“, – sako K. Tamoševičienė. Dar didesnis atotrūkis yra apdirbamosios gamybos sektoriuje – čia šis santykis siekia vos 21 procentą.
Antroji didelė problema, su kuria susiduria verslas, – nepakankama paklausa. Štai Valstybės duomenų agentūros kasmėnesinio verslo tendencijų tyrimo duomenimis, 2024 m. lapkritį su nepakankama paklausa susidūrė net 59 proc. pramonės ir 50 proc. prekybos įmonių.
„Nors energetikos kainų krizė ir infliacija nuslūgo, mažėja tarpbankinės palūkanos, o verslo skolinimasis atsigauna, nepakankama paklausa ir mažas produktyvumas lieka vieni iš didžiausių sunkumų, kurie riboja Lietuvos įmonių veiklą“, – teiga K. Tamoševičienė.
Paklausai didelę įtaką daro ir lėtėjanti ekonomika šalyse, kurios yra pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės. Pavyzdžiui, Vokietijoje centrinis bankas prognozuoja niūrų 2025 m. ekonomikos paveikslą – vos 0,2 proc. BVP augimą. Gerų naujienų greičiausiai nesulauksime ir artimiausioje ateityje – 2026 ir 2027 m. Vokietijos centrinis bankas taip pat žada lėtą, vos 1 proc. siekiantį ekonomikos augimą.
„Smulkių įmonių produktyvumo mažėjimas ir ekonomikos iššūkiai reikalauja strateginių sprendimų, tokių kaip automatizacija, verslo diversifikacija ir eksporto plėtra į naujas rinkas. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tvarų verslo augimą ir prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų“, – pataria K. Tamoševičienė.