Lietuviai mėgsta gamtą, mėgsta sodybas, o jose daugėja keturračių. Pastarieji ne tik naudingi ūkyje, bet ir tinka pramogoms. O jei šiomis transporto priemonėmis smaginasi tėvai, pasivažinėti norės ir vaikai. Kaip juos išmokyti saugiai važiuoti keturračiu, kada galima tą pradėti daryti ir kokiomis saugumo priemonėmis derėtų pasirūpinti?
Ant keturračio gali lipti ir vos vaikščioti išmokę mažyliai
Jaunuolius traukia technika ir pramogos su ja, tad neretai matydami, kaip suaugusieji važinėja keturračiais, šie patys nori juos išbandyti. Tačiau tėvams dažnai būna baugu: žiniasklaidoje kartkarčiais pasirodo pranešimų apie keturračiu važiavusį, avariją padariusį ir susižeidusį mažametį ar paauglį, todėl ši transporto priemonė jiems atrodo nesaugi.
Tačiau ekspertai kraipo galvas: ji nėra nesaugesnė už kitas transporto priemones, prisidirbti galima ir su dviračiu ar paspirtuku, su motociklu netgi lengviau uodegą prisvilti. Tiesiog vienas kitas skaudus atvejis nusveria tūkstančius nematomų gerų emocijų, kurios nė neišeina iš kiemo ribų.
O keturračiais jaunimas važinėti gali, tik turi išmokti važiuoti, kaip kad dviračiu ar motociklu. Keturračių lenktynininkas, bendrovės „Motorider“ atstovas, Adomas Gančierius pabrėžia, kad geriausiai naujus įgūdžius žmogus išsiugdo praktikuodamasis nuo ankstyvos vaikystės.
„Norint išauginti tikrą sportininką, reikėtų pradėti kuo anksčiau: tam yra vaikiškų keturračių. Aišku, tėvai sodina vaikus ant keturračių ir dėl to, kad šie mažiau laiko leistų prie ekranų, daugiau pabūtų gamtoje, o tai – įtraukianti pramoga. Vaikai sėda prie vairo būdami ir 3–4 metų, kiti pradeda nuo 8. Kažkokios aiškios amžiaus ribos nėra, nes rinkoje yra visokiausių dydžių vaikiškų keturračių. Tik mažiesiems rekomenduočiau rinktis elektrinius“, – aiškina specialistas.
Elektriniai modeliai užtikrina didesnį saugumą
Vaikiški keturračiai nuo įprastų skiriasi dydžiu, turi gerokai mažesnį rėmą, patogų ir saugų sėdėti mažiesiems, bei silpnesnius variklius. Aišku, tai nėra lėti žaislai, kuriuos galima išsinuomoti 10-iai minučių Palangoje ar Vilniuje, Vingio parke, tai – tikri keturračiai, tik sumažinti.
Jie turi dviejų tipų variklius: benzininius arba elektrinius. Ekspertai vaikams rekomenduoja elektrinius, nes jie turi daugiau saugumo funkcijų, padedančių sklandžiai mokytis.
Pavyzdžiui, elektrinis vaikiškas „CFMoto CForce EV 110“ modelis gali būti kontroliuojamas nuotoliniu būdu per išmaniajame telefone įdiegtą programėlę. Pastarosios funkcionalumas didelis: galima apriboti galią, nustatyti maksimalų greitį, netgi apibrėžti žemėlapyje zonas, kuriomis leistina važiuoti ir iš kurių išvažiavus bus paskleistas garsinis signalas ir iki minimumo apribota galia.
Benzininiais varikliais varomi keturračiai tokių funkcijų neturi, taigi pirmą kartą prie vairo sėdusiam ir patirties neturinčiam mažamečiui jie dar gali būti sunkiau suvaldomi, nes tikrai nėra silpni: vaikiški keturračiai pasiekia apie 4–5 kW pajėgumą ir gali lėkti iki 45 km/val. greičiu.
Elektriniai keturračiai vaikams yra populiarūs dar ir dėl to, nes jie neskleidžia triukšmo, neerzina kaimynų, jeigu gyvenamoji vieta yra apsupta kitų namų. O atžalai pramokus važiuoti, galima su ja nukeliauti ir toliau, kadangi, pavyzdžiui, „CFMoto CForce EV 110“ modelio viena įkrova įveikiamas nuotolis siekia iki 60 kilometrų.
Rinktis – tik matuojantis, kitaip gali būti išaugtas per pusmetį
Vaikui augant, įsigilinus į technikos subtilybes ir išmokus ją saugiai valdyti, galima sėsti vis prie didesnio ir galingesnio modelio, tačiau tėvams dažnai kirba klausimas: kiek gi galima eksploatuoti vaikišką? Ar nebus taip, kad atžala per pusmetį jį išaugs?
„Su dydžiais – sunkus klausimas. Vaikas vaikui nelygus. Pavyzdžiui, tas pats modelis vienam 6-iamečiui gali būti per mažas, o kitam – per didelis, dėl to nerekomenduojame vaikiško keturračio pirkti aklai, visuomet siūlome atvykti su sūnumi ar dukra ir matuotis daiktą. Rinkoje yra daugybė gamintojų, siūlančių įvairius dydžius, tad įprastai matuojamės ir renkame keturračius taip, kad jų užtektų bent dviem sezonams. Na, keturračiai neturi sezono, jais galima važinėti visuomet, tai sakome, kad dvejiems metams“, – kalba A. Gančierius.
Pradžiamokslis – kad ir kieme
O kur vaiką mokyti važiuoti? Deja, Lietuvoje nėra jokių specializuotų keturračių vairavimo mokyklėlių, tačiau galima naudotis gausiai išvystyta motociklų trasų infrastruktūra, kai vaikas jau pramoksta važiuoti. Savo ruožtu pirmuosius žingsnius patartina žengti kieme arba pasisamdyti specialistą.
„Vaikus, kaip ir save, reikia mokyti pradedant nuo paprastų pagrindinių elementų, tokių kaip stabdymas. Kad vaikas išmoktų greitai sustoti, sureaguotų į kliūtį, pavyzdžiui, panaudojus garsinį signalą ar šūksniu davus komandą. O toliau visi kiti elementai – posūkiai, gyvatėlė, vadinamasis briedžio testas. Pradėti reikėtų nuo mažo greičio, o paskui jį didinti.
Kai jau vaikas pradeda jausti keturratį, galima keliauti į kitus lygius: pakilimą ir nusileidimą nuo kalniuko, stabdymą prieš posūkį, greitesnį jo įveikimą užsiskersuojant, nes tuomet keturratis ne tik pasikreipia tinkamu kampu, bet ir čiuoždamas šonu sparčiau lėtėja“, – mokymo eigą trumpai pristato Dakaro ralį keturračiu įveikęs lenktynininkas Antanas Kanopkinas, kurio dvi dukros taip pat nuo mažų dienų pramogauja šiomis transporto priemonėmis.
Žinoma, negalima pamiršti svarbiausio: saugumą užtikrinančios aprangos. Vaikai kartais būna neprognozuojami, tad būtina pasirūpinti ne tik šalmu, bet ir šarvais, rankų, kojų apsaugomis, tinkamais batais. Vaikas keturračiu visuomet privalo važiuoti su visa saugos ekipuote, taip pargriuvimai ant šono nebus baisūs ir sukurs ne ką daugiau diskomforto nei, pavyzdžiui, griuvimas futbolo aikštelėje.
