2021 03 22
Maisto švaistymas yra aktualus visoje maisto tiekimo gandinėje. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkyje ir maisto pramonėje, pirmiausia nori įvertinti realią padėtį ir turėti mokslines rekomendacijas. Šiuo metu mokslininkai, vykdydami ŽŪM užsakymą, atlieka tiriamąjį darbą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“.
Jau šiemet mokslininkai pateiks duomenis, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminėje gamyboje, maisto pramonėje, prekyboje, viešajame maitinime, namų ūkiuose) ši problema yra labiausiai paplitusi, kokios jos priežastys. Taip pat kiekvienam sektoriui mokslininkai pateiks rekomendacijas dėl maisto švaistymo ir maisto praradimų mažinimo įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu.
Didžiausi praradimai – augalininkystėje
Mokslininkai, pasirinkę kitose šalyse sėkmingai taikomas tyrimų metodikas, jau įpusėjo darbus. Pirmiausia buvo siekiama nustatyti maisto praradimų apimtis Lietuvos pirminėje gamyboje. Šiam tikslui pasiekti buvo apklausti 408 šalies ūkininkai, auginantys baltagūžius kopūstus, morkas, svogūnus, burokėlius, bulves, obuolius, braškes, kviečius, rugius, jautieną, kiaulieną, avieną, paukštieną ir pieną. Taip pat apklausti 4 šiltnamių produkcijos (agurkų ir pomidorų) augintojai.
Iš viso pirminėje gamyboje buvo nustatyti šešiolikos žemės ūkio ir maisto produktų nuostoliai. Rezultatai parodė, kad didžiausi maisto nuostoliai susidaro auginant lauko daržoves (burokėlius, svogūnus, morkas, baltagūžius kopūstus) ir bulves. 2019 m. duomenimis, maisto praradimų apimtys augalininkystėje sudarė 67 tūkst. t, o gyvulininkystėje – 2,4 tūkst. t. Kaip dažniausias priežastis, kodėl maistui buvo nepanaudotas visas augalininkystės produkcijos derlius, ūkininkai įvardijo sandėliavimo nuostolius ir puvimą bei produkcijos neatitikimą pirkėjų reikalavimams. Tam tikra dalis augalininkystės produkcijos derliaus liko nenuimta daugiausia dėl nepalankių oro sąlygų. Gyvulininkystės produkcijos augintojai nurodė, kad dažniausia priežastis, kodėl jų ūkiuose nugaišo gyvuliai – įvairios ligos ir laukinių gyvūnų užpuolimas. Pienas daugiausia buvo prarastas dėl melžimo nuostolių, taip pat dėl antibiotikų likučių, gyvūnų ligų.
Mažiausius nuostolius patiria grūdų gamybos įmonės
Tiriant maisto praradimų apimtis ir rizikas maisto pramonėje, apklausos metu buvo vertinami maisto praradimai ir jų kiekis visuose gamybos etapuose, prarastų maisto produktų panaudojimo būdai, taip pat priežastys, lemiančios maisto praradimus maisto pramonėje, ir kt.
Apklausos anketas užpildė 10 pieno produktų gamybos įmonių, kurių metinės pajamos sudarė beveik 45 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Apklausos metu nustatyta, kad patirti maisto praradimai (daugiausia jų – gamybos metu) sudaro 0,03 proc. metinės produkcijos apimties.
Daug daugiau maisto praradimų patiria mėsos produktų gamybos įmonės – jie sudaro 0,2 proc. metinės produkcijos apimties. Tyrėjai apklausė 6 įmones, kurių metinės pajamos sudarė beveik 50 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Nustatyta, kad net 98 proc. maisto šiame sektoriuje išmetama į sąvartynus ir tik vos 2 proc. panaudojama gyvūnų pašarui.
Apklausos anketas užpildė ir 9 grūdų produktų gamybos įmonės, kurių metinės pajamos sudaro 99 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Tyrėjai nustatė, kad maisto praradimai čia sudaro tik 0,02 proc. metinės produkcijos apimties. Net 99 proc. gamybos procese susidarančių maisto praradimų čia panaudojama gyvūnų pašarui, visa kita – kompostavimui.
Gėrimų gamyboje (apklaustos 2 įmonės) praradimai, kurie sudaro 0,04 proc. metinės produkcijos apimties, įvyksta grąžinus neparduotą produkciją, jai sudužus ir kt.
Vaisių ir daržovių perdirbimo bei konservavimo sektoriuje patirti maisto praradimai sudaro 0,2 proc. metinės produkcijos apimties. Svarbiausios priežastys, dėl kurių susidaro maisto praradimai, yra estetiniai ir kokybės trūkumai, pakuotės neatitikimas reikalavimams, produktų susigadinimas jiems išsipylus, pabirus, nukritus, sudužus, taip pat pakuotės defektai, naujų produktų testai. Apklaustos dvi įmonės patvirtino, kad jos visus maisto praradimus utilizuoja.
Tačiau pačius didžiausius praradimus maisto pramonėje patiria duonos ir pyrago gaminių, miltinių produktų gamintojai. Apklausus 3 įmones, paaiškėjo, kad jų patirti maisto praradimai sudaro net 1,8 proc. metinės produkcijos apimties. Svarbiausi maisto praradimai – tai perdirbimo atliekos ir likučiai bei naujų produktų testai.
Tyrimas bus tęsiamas
Dabar mokslininkai ruošiasi apklausti mažmeninės ir didmeninės prekybos įmones. Šiame sektoriuje maisto praradimais laikomi maisto produktai, kurie patenka į prekybą, tačiau neparduodami dėl sugedimo, pažeidimo arba neatitikimo reikalavimams. Praradimais nėra laikomi produktai, kurie atiduodami Maisto bankui, labdarai ar parduodami patiriant finansinių nuostolių (pvz., žemesnė kokybė už mažesnę kainą). Prekybos įmonių bus prašoma nurodyti, dėl kokių priežasčių prarandami maisto produktai ir kur jie panaudojami.
Namų ūkiai bus apklausti siekiant nustatyti maisto ir gėrimų praradimus bei ištirti vartotojų požiūrį ir elgseną, susijusią su maisto švaistymu. Tyrimo metu 150 miesto ir kaimo namų ūkių atstovų pildys jų namų ūkiuose susidarančių maisto ir gėrimų atliekų dienoraštį ir dalyvaus apklausose.
