Įvairių modelių televizoriais prekiavęs kaunietis stos prieš teismą dėl sukčiaujant išvengtos didelės vertės turtinės prievolės, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo – asmuo kaltinamas apgaule išvengęs beveik 310 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir panašią sumą pasisavinęs.
Dar du galimai bendrininkavę kauniečiai kaltinami sukčiaujant išvengę didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo, vienas iš jų taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, o kitas – dar ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, įvairiomis technikos prekėmis prekiavusiai įmonei 2016–2017 metais faktiškai vadovavęs, o 2017–2019 metais oficialiai direktoriumi tapęs kaunietis, įtariama, kūrė PVM išvengimo schemas.
Pareigūnai įtaria, kad kaunietis įmonės vardu iš keturių Latvijos įmonių įsigijo beveik 2,7 tūkst. vienetų „Sony“, „Samsung“, „LG“, „Philips“ televizorių, už juos sumokėjęs per 1,7 mln. eurų.
Televizoriai buvo atgabenti į Lietuvą, tačiau, įtariama, kaunietis galėjo imituoti jų eksportą ir surašyti jį pagrindžiančias tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, nurodydamas, kad televizoriai tariamai buvo parduoti Jungtinėje Karalystėje veikiančioms dviem bendrovėms.
Pareigūnai įtaria, kad įmonės šių televizorių nepirko, televizoriai iš Lietuvos išvežti nebuvo, o galėjo būti parduoti asmenims Lietuvoje, taip išvengiant į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuris, skaičiuojama, gali siekti beveik 310 tūkst. eurų.
Per tyrimą buvo surinkta pakankamai duomenų apie dar vieną galimą šio kauniečio nusikalstamą veiką – įtariama, kad būdamas oficialiu įmonės vadovu jis iš įmonės sąskaitų, nepateikęs jokių dokumentų dėl lėšų panaudojimo, galėjo pasisavinti per 344 tūkst. eurų.
Ta pati schema, kurioje dalyvavo minėtas kaunietis su kitais bendrininkavusiais asmenimis, buvo naudojama pasitelkus ir kitą bendrovę. Įtariama, kad naujai įsigytos bendrovės vardu, prieš tai į jos sąskaitą įnešus grynųjų pinigų, toliau buvo perkami televizoriai iš tų pačių Latvijos bendrovių.
Pasak FNTT, skaičiuojama, kad iš viso šios įmonės vardu buvo nupirkti 192 įvairių modelių televizoriai už daugiau nei 123 tūkst. eurų. Įtariama, kad klastojant sąskaitas faktūras ir siekiant išvengti mokėtino PVM buvo nurodyta, kad televizoriai parduoti Airijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje registruotoms įmonėms, nors, pareigūnų surinktais duomenimis, technika buvo parduota Lietuvoje. Galimai išvengtas į biudžetą mokėtinas PVM siekia beveik 22 tūkst. eurų.
Įtariama, kad šios bendrovės oficialus direktorius galėjo pasisavinti įmonės lėšas, siekiančias per 19 tūkst. eurų, jas iš įmonės sąskaitos išgrynindamas bankomatuose ir nepateikdamas dokumentų apie lėšų panaudojimą įmonės veikloje.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas. Byla kovo pradžioje buvo perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už sukčiaujant išvengtą ar panaikintą didelės vertės turtinę prievolę teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
