Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus rinkimų teisėtumo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas BNS informavo, kad bylą nagrinės uždaruose teismo posėdžiuose. Toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti pareiškėją, dėl LSMU rektoriaus rinkimų pateikusią skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.
LSMU teisme ginčija kontrolieriaus sprendimą, jog aukštosios mokyklos tarybos posėdis, kuriame vyko rektoriaus rinkimai ir balsavimo procedūra dėl rektoriaus rinkimų, buvo neteisėtas, nes tuo metu taryba buvo nepilnos sudėties.
Tuo metu taryboje nebuvo trijų atsistatydinusių narių, dėl ko vietoje Statute numatytų 11 narių veikti galėjo tik aštuoni.
Universitetas mano, jog kontrolerius pateikė teisės aktams prieštaraujančias išvadas.
Kaip BNS informavo LSMU, Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba rektoriaus rinkimų peripetijas ėmė nagrinėti 2020-ųjų lapkričio pabaigoje gavusi asmens skundą. Jame buvo teigiama, kad LSMU rektoriaus rinkimų metu universitete buvo padaryti reikšmingi procedūriniai pažeidimai, dėl kurių profesoriaus Rimanto Benečio išrinkimas rektoriumi yra neteisėtas.
Kaip BNS sakė skundą surašiusi moteris, pageidavusi neviešinti savo vardo, rinkimuose į rektoriaus postą dalyvavo tik vienas kandidatas – R. Benetis, kuris yra prieš tai buvusio universiteto rektoriaus Remigijaus Žaliūno bičiulis.
Moteriai kilo įtarimų, jog abu kandidatai yra iš Plungės, jie panašaus amžiaus, kolegos ir bičiuliai, juos sieja ir panašios specialybės – R. Benetis yra kardiologijos chirurgas, o R. Žaliūnas – kardiologas.
Be to, anot skundo teikėjos, skelbimas dėl rektoriaus rinkimų buvo dienraštyje „Lietuvos rytas“, buvo mažas, tad sklaida buvo menka.
Pasak universiteto absolventės, vieno kandidato rektoriaus rinkimams pakanka, tačiau būta kitų pažeidimų – jį renkant dalyvavo per mažas skaičius tarybos narių.
Moteris skunde nurodė, kad R. Benetis norėdamas eiti rektoriaus pareigas iš tarybos pasitraukė. Ją paliko ir dar keli nariai. Be to, R. Benetis buvo ir Senato pirmininkas. Pareiškėjos teigimu, Senatas turi organizuoti tarybos rinkimus, bet tai nebuvo padaryta.
Kaip BNS komentavo LSMU, kontrolierius daugelį skundą pateikusio, tačiau neįvardijamo pareiškėjo teiginių dėl galimų rektoriaus rinkimų proceso pažeidimų pripažino nepagrįstais, tačiau visgi konstatavo, kad LSMU tarybos posėdis buvo neteisėtas, nes tuo metu taryba buvo nepilnos sudėties.
„Aplinkybės, kad 2020 spalio 23 dienos Tarybos posėdyje dalyvavo ir už rektorių balsavo daugiau Tarybos narių, negu Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute numatytas 7 narių kvorumas, Kontrolierius nelaikė reikšminga, nes „pati Taryba tuo metu nebuvo sudaryta iš tiek narių, kiek reikalauja Statutas, t. y. nebuvo 3 narių“. Be to, Kontrolieriaus nuomone, Tarybos narių nebuvimas paskirtais į Tarybą negali būti prilygintas jų nedalyvavimui Tarybos posėdyje“, – BNS informavo LSMU.
Anot universiteto, konstatavęs nurodytus pažeidimus, kontrolierius nusprendė informuoti pareiškėją, universitetą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie tarybos procedūrų pažeidimą renkant rektorių ir rekomendavo universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas.
„Universitetas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuoti tariamai padaryti procedūriniai rektoriaus rinkimo tvarkos pažeidimai ir laiko, jog padarydamas minėtą išvadą, Kontrolierius netinkamai aiškino ir taikė galiojantį teisinį reguliavimą ir rėmėsi ne teisės normomis, o tik niekuo nepagrįstomis savo interpretacijomis, bei pateikė teisės aktams prieštaraujančias išvadas“, – informavo LSMU.
Kontrolieriaus tarnyba, kol vyksta teisminis procesas, situaciją komentuoti atsisakė ir savo sprendimo išvadų BNS nepateikė.
Autorė Jurgita Andriejauskaitė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
