2021 12 10
Žemės ūkio, Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu ieško sutarimo, kaip iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia šalimi. Apie šį ambicingą ir būtiną siekį diskutuota pirmajame Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikime.
Tuo, kad pokyčiai – neišvengiami, jau neabejoja net didžiausi klimato kaitos skeptikai, tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.
„Siekiame atviro ir efektyvaus dialogo, išgirsti naujų idėjų. Tik tariantis ir diskutuojant su visomis visuomenės grupėmis įmanoma rasti geriausiai Lietuvai tinkančias priemones klimato kaitos iššūkiams įveikti“, – teigia žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Ji susitikime pristatė Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus, numatančius palaipsniui mažinti emisijas. Žemės ūkio sektoriuje 2030 m. ŠESD išmetimus, palyginti su 2005 m., planuojama sumažinti 11 procentų, tai yra – mažiausiai iš visų sektorių.
Lietuvai iki 2050 metų pasiekti užsibrėžtą tikslą tapti klimatui neutralia šalimi, kad ir mažiausia dalimi, žemės ūkis privalės prisidėti.
K. Simonaitytė pristatė ŠESD emisijos mažinimo priemones bei esamą padėtį žemės ūkio sektoriuje. Taip pat diskusijos dalyvius supažindino su žemės ūkio strateginėmis kryptimis, plėtojant tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą.
„Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) gairės aiškios: turėsime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. O tam taip pat reikės skatinti veiksmingą gamtos išteklių – vandens, dirvožemio ir oro – valdymą bei prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius“, – sako žemės ūkio ministro patarėja, pristačiusi ir BŽŪP 2023-2027 m. strateginio plano finansavimo gaires.
Siekiant iki 2030 m. sumažinti sektoriaus išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje keliamas uždavinys 15 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, iki 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujų gamybai, diegti taršą mažinančias technologijas gyvulininkystėje, siekiama iki 2030 m. tvariai tvarkyti ne mažiau kaip 70 proc. viso mėšlo ir srutų kiekio. Taip pat siekiama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą (palyginti su 2020 m.), vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu, o maisto tiekimo grandines artinti prie vartotojų.
Daugiau miškų – mažiau ŠESD
Prie ŠESD kiekio mažinimo svariai prisidės ir miškingumo didinimas, numatytas ne viename strateginiame dokumente. Lietuvos Vyriausybės programoje užsibrėžtas tikslas miškingumą iki 2024 m. padidinti iki 35 proc. Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad iki 2030 m. miškingumas bus padidintas iki 36 proc., o Nacionaliniame miškų susitarime keliamas dar didesnis tikslas – 2050 m. pasiekti 40 proc. miškingumą. Nors pats Nacionalinio miškų susitarimo procesas dar tebesitęsia, ši miškingumo didinimo ambicija jau užfiksuota Nacionalinėje miškų vizijoje.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis supažindino darbo grupės narius su pagrindinėmis miškininkystės sektoriaus strateginėmis kryptimis, galimais šio sektoriaus indėlio į klimato kaitos valdymą finansavimo šaltiniais, taip pat buvo aptarti tolesni grupės planai ir veikla.
Diskusijos metu darbo grupės nariai aptarė klausimus, susijusius su ŠESD emisijų apskaita ir siūlomų priemonių vertinimu, taip pat tarėsi dėl tolimesnio darbo grupės darbo organizavimo.
Iš viso veikia penkios dekarbonizacijos darbo grupės, kurioms tenka svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Šį planą parengti ir pateikti Europos Komisijai planuojama 2023 m., o patvirtinti – 2024 m. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.
Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės, į kurios veiklą įsitraukė beveik 60 organizacijų ir pavienių suinteresuotų asmenų, susitikime pristatytą medžiagą galite rasti čia.
Susitikimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.
Kitas šios darbo grupės susitikimas, kuriame bus pristatoma esamų, ŠESD mažinimui skirtų priemonių, analizė įvyks sausio 27 d.
