Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja pakeitimus, kurie apims platesnes kvalifikacijos tobulinimo galimybes, konsultacinę pagalbą dirbantiems mokyklų vadovams, karjeros tęstinumo perspektyvas. Pagrindines kryptis, kaip atnaujinti mokyklų vadovų atrankos ir profesinio palaikymo sistemą, numato Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gairės. Jas patvirtino laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.
„Norime, kad kiekviena švietimo įstaiga turėtų stiprų vadovą lyderį, ne tik administratorių. Mokyklos vadovas neša didelę atsakomybės naštą, tad jam būtina ir profesionali pagalba, ir didesnis savivaldybių, valstybės institucijų dėmesys. Šios gairės, rengtos kartu su patyrusiais užsienio ekspertais, nusako pagrindines veiklos kryptis ir priemones, kaip užauginti profesionalius švietimo lyderius, kaip juos palaikyti, ir dar kas svarbu – kaip panaudoti jų patirtį, kai jie nebedirbs vadovais“, – sako A. Monkevičius.
Prieš porą metų paskelbto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos švietimo įstaigų vadovai daugiausia laiko, beveik 30 proc., skiria administravimo darbui ir kur kas mažiau bendravimui su mokiniais, tėvais, ugdymo klausimams spręsti.
Naujovės numatomos šiose kryptyse: švietimo lyderių rengimo, vadovų rezervo stiprinimo, pagalbos ir konsultacijų teikimo, karjeros tęstinumo užtikrinimo, darbo patirties platesnio viešinimo.
Švietimo lyderių rengimas. Numatoma, kad Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis parengs nacionalinę švietimo lyderystės mokymų programą vadovams. Turėtų atsirasti ir specializuotos lyderystės, viešojo administravimo, vadybos sričių magistrantūros studijos, taip pat neformalių studijų moduliai. Studijas galėtų rinktis dirbantys švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui. Taip pat būtų organizuojamos stažuotės, mentorystė, kitos patirtinio bendradarbiavimo formos.
Vadovų rezervo stiprinimas. Kuriama nuosekli vadovų atrankos ir rezervo sistema. Numatoma sukurti vadovavimo ir lyderystės kompetencijų įsivertinimo įrankį, kuriuo galėtų pasinaudoti potencialūs švietimo įstaigų vadovai, taip pat organizuoti kompetencijų tobulinimo programas pretendentams. Bus atnaujintas švietimo įstaigų vadovų kompetencijų sąrašas. Vertinant vadovų kompetencijas turėtų būti labiau akcentuojama praktinė veikla, o ne teorinis išmanymas, atsižvelgiama į šiuolaikiniam vadovui keliamus reikalavimus. Ketinama atnaujinti ir kompetencijų vertinimo metodiką, taip pat daugiau dėmesio skiriant gebėjimui teorines žinias taikyti praktinėje veikloje. Pretendentų į švietimo įstaigos vadovo pareigas vadovavimo ir lyderystės kompetencijų vertinimo atrankos komisijoje siūloma vertinti praktinius bendruosius gebėjimus.
Pagalba ir konsultavimas. Kadangi Lietuvoje švietimo įstaigų vadovai per menkai bendradarbiauja, palyginti su kitomis ES šalimis, gairėse akcentuojama, kad reikėtų sukurti paramos švietimo įstaigų vadovams modelį, paremtą mentorystės sistema, švietimo įstaigų bendradarbiavimo tinklais, teisinės, finansinės, administracinės pagalbos teikimu, pagalba įgyjant ir plėtojant profesines kompetencijas. Mentorystę siūloma įtvirtinti kaip kvalifikacijos tobulinimo būdą, įteisinti dvi jo formas – nacionalinio lygmens mentorystę (neturintiems patirties vadovams) ir savivaldybės lygmens mentorystę (trumpalaikę, konkretiems švietimo įstaigos iššūkiams spręsti).
Siūloma, kad būtų organizuojami profesinės kompetencijos mokymai, atsižvelgiant į vadovų pasirengimą ar patirtį. Numatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija ir Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga bendromis jėgomis Nacionalinės švietimo agentūros puslapyje sukurs internetinį konsultacijų banką.
Karjeros tęstinumo užtikrinimas. Turintiems daug vadovavimo švietimo įstaigai patirties, bet nebeinantiems šių pareigų žmonėms siūloma sudaryti sąlygas dirbti savivaldybės švietimo padaliniuose. 2017 m., įvedus 5 metų kadencijas švietimo įstaigų vadovams, nebuvo sukurtas veiksmingas amortizacinis mechanizmas, kuris leistų vadovams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebetęsiantiems vadovo karjeros, jaustis saugiau, turėti alternatyvų. Todėl gairėse siūloma, kad patyrę vadovai galėtų teikti individualias konsultacijas, vesti praktinius mokymus, vykdyti stažuotes pretendentams bei ką tik pradėjusiems dirbti vadovams. Siūloma, kad buvę vadovai būtų įtraukti į mokyklų išorės, švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimą, švietimo įstaigų vadovų tinklų kūrimą ir kt.
Patirties viešinimas. Numatyta aktyviau ir nuosekliau viešinti pozityvius švietimo įstaigų vadovų darbus, parengti interaktyvią interneto svetainės rubriką, joje teikti nuolatines pretendentų ir vadovų konsultacijas, taip pat įsteigti nominaciją „Metų švietimo lyderis“.
Kai kurios gairėse numatytos priemonės pradėtos įgyvendinti jau anksčiau, atsiranda pirmieji pozityvūs rezultatai. Pvz., pradėti organizuoti nuoseklūs mokymai skirtingo pasirengimo švietimo įstaigų vadovams, baigiami tikslinti teisės aktai: patvirtinta nauja Švietimo įstaigų vadovų rezervo redakcija, kurioje įtvirtinta galimybė pradedantiems ar iššūkių patiriantiems vadovams skirti mentorių, mažinant administracinę naštą ir „popierizmą“, patikslinti vadovų veiklos vertinimo nuostatai ir reikalavimai švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitai – švietimo įstaigos vadovas gali teikti vieną metinę ataskaitą.
Gaires parengė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurią konsultavo Europos Komisijos Struktūrinių reformų paramos programos švietimo lyderystės ekspertai iš Airijos ir Nyderlandų.
Komunikacijos skyrius
El. p. info@smm.lt
