Lapkričio 8-oji Europoje minima kaip Sveikos mitybos diena. Tądien europiečiai skatinami kritiškai užmesti akį į savo lėkštes, šaldytuvus ir maisto pirkinių krepšius. Ar tai, ką juose randame, leidžia ne tik numalšinti alkį ar pasmaguriauti, bet ir atneša daugiau sveikatos?
Kalbėdami apie sveiką mitybą specialistai vertina, ar žmogus suvartoja reikiamą kiekį sveikam organizmui būtinų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kitų medžiagų. Deja, mūsų valgomas maistas vis dažniau organizmui tampa ne draugu, o priešu. Specialistai sako, jog sveikesnį maistą pamirštame ir per skubėjimą, nors jis nereikalauja nei daugiau laiko, nei išlaidų.
„Daržovės, vaisiai ir kokybiška žuvis – vienas paprasčiausių būtų valgyti sveikiau. Pastarojo produkto paslaptis daugiausiai slypi žuvų natūraliai pagaminamose omega 3 riebalų rūgštyse. Jų mūsų organizmas pats negamina, todėl omega 3 turime gauti su maistu. Mažai valgydami žuvies, mažai ir šių sveikatai būtinų rūgščių organizmui suteikiame“, – atkreipia dėmesį vienos didžiausių žuvies ir jos produktų kompanijų Europoje „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovė Vilma Stankevičienė.
„Vičiūnų“ atstovės teigimu, Japonijoje, Šiaurės ir Pietų Europoje, taip pat kitur prie jūros gyvenantys žmonės valgo daugiau žuvies, todėl rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jų stipresnis imunitetas, šie žmonės ilgiau gyvena. Vitaminas D ir omega 3 teigiamai veikia žmogaus emocinę būklę – štai kodėl besimaitinantys pagal Viduržemio jūros dietą dažniausiai tokie laimingi. Iškalbingas skaičius palyginimui: japonas per metus suvalgo 75 kg žuvies, o mes Lietuvoje – vos 15 kg, tai yra, net 5 kartus mažiau!
Sveikos mitybos žinovai pataria per savaitę žuvies valgyti bent du kartus po 200 g. Taip reikiamų medžiagų gausime bent jau pakankamai ir susimažinsime riziką susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ir kitomis ligomis.
Tačiau kuo gi skiriasi įvairios žuvys, jų produktai ir jūrų gėrybės? Skirtingai nei, pavyzdžiui, mėsos atveju, pasaulyje vartojama tūkstančiai įvairiausių žuvų ir jų produktų. Tad kurias iš jų nesunkiai rasime Lietuvos parduotuvių lentynose ir kuo jos naudingos mūsų organizmui? Į šiuos klausimus išsamiai atsako „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovė Vilma Stankevičienė.
| Žuvis | Kuo vertinga | Nauda organizmui |
| Silkė | omega 3 riebalų rūgštys, vitaminai D ir B12, selenas, oleino rūgštis, baltymai | Žuvies riebalai pasisavinami lengvai, jų apykaita kitokia nei gyvulinių riebalų, todėl nereikia baimintis priaugti svorio. Omega 3 gerina kraujo apytaką smegenyse ir visos širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Selenas mažina riziką susirgti vėžiu, gerina smegenų veiklą ir stiprina kaulus.
|
| Skumbrė | omega 3 riebalų rūgštys, fosforas | Skumbrės baltymai organizme absorbuojami beveik tris kartus greičiau, nei jautienos. Antioksidantai prisideda prie laisvųjų radikalų neutralizavimo ir stiprina ląstelių membranas, o fosforas labai naudingas mūsų raumenų sistemai. Su skumbre gaunamos naudingosios medžiagos normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina kancerogeninių medžiagų kiekį, gerina imunitetą, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Jos taip pat stiprina nervų sistemą bei atmintį. |
| Lašiša | omega 3 riebalų rūgštys, vitaminai A, B, D, kalis ir selenas | Tai viena sveikiausių žuvų apskritai, ji gerina kraujo apytaką smegenyse ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Mažina riziką susirgti Alzheimerio liga, taip pat depresijos, vėžio riziką, gerina kraujospūdį. Lašišoje esantys vitaminai nepakeičiami organizmui išgaunant energiją ir kovojant su uždegimais, taip pat optimaliai širdies, smegenų ir nervų sistemų veiklai. Kalis padeda kontroliuoti kraujospūdį, sumažina insulto riziką. Selenas gerina kaulų būklę, mažina vėžinių susirgimų riziką.
|
| Balta žuvis (menkė, ešerys, jūrinė lydeka) | baltymai, omega 3 riebalų rūgštys, fosforas | Balta žuvis mažina depresijos ir vėžinių susirgimų riziką, gerina kraujospūdį bei arterijų ląstelių būklę. Aukštos kokybės baltymai atlieka statybinę funkciją ir palaiko gerą raumenų bei kaulų būklę. Šioje žuvyje esančios medžiagos reguliuoja cholesterolio, gliukozės lygį kraujyje, saugo nuo širdies-kraujagyslių ligų bei diabeto. Stiprina imunitetą, pratęsia jaunystę ir palaiko gerą nuotaiką. |
| Produktai iš surimio | baltymai, fosforas, mažai kalorijų, be cholesterolio
|
Surimyje itin gausu baltymų, kurie svarbūs raumenų augimui, stiprina imuninę bei nervų sistemą, gerina plaukų bei odos būklę, padeda palaikyti optimalią kaulų sveikatą, yra puikus energijos šaltinis.
Iš baltos žuvies gaminamas surimis mažai kaloringas, praktiškai neturi cholesterolio, tačiau yra itin baltymingas. Paruoštas vartoti, patogus kelionėje – puikiai tinka aktyviam šiuolaikiškam žmogui.
|
| Krevetės | baltymai, selenas, omega 3 riebalų rūgštys, kalcis, vitaminai E, B12, mažai kalorijų | Krevetėse esantis kalcis stiprina kaulus, vitaminas E svarbus odos grožiui ir jaunystei. Vitaminas B12 būtinas smegenų veiklai, baltymai – raumenims, be to, jie padeda greičiau gyti po traumų ar sumušimų. Selenas mažina riziką susirgti vėžiu, gerina smegenų veiklą. Omega 3 riebalų rūgštys reguliuoja cholesterolio bei gliukozės lygį kraujyje, saugo nuo širdies-kraujagyslių ligų bei diabeto, stiprina imunitetą, pratęsia jaunystę ir palaiko gerą nuotaiką. |
