Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) žurnalistams sakė S. Marin.
Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.
Politikos apžvalgininkas Imantas Melianas įvardija tai, kaip akivaizdų Rusijos pralaimėjimą. „Vienas iš deklaruotų Rusijos ir jos diktatoriaus Vladimiro Putino tikslų, puolant Ukrainą,buvo sustabdyti NATO plėtrą. Sveikintina nesėkmė.,” – sakė jis portalui kaunieciams.lt.
„Vienas iš deklaruotų Rusijos ir jos diktatoriaus Vladimiro Putino tikslų, puolant Ukrainą, buvo sustabdyti NATO plėtrą. Sveikintina nesėkmė”
Pasak ažvalgininko, seniai paskaičiuota, kad net Švedijos karalystei brangiau kainuoja neutralumas, nei narystė aljanse. „Taip, galima skaičiuoti nuošimčius nuo bendrojo vidaus produkto, dar kažkokias išlaidas, tačiau visi tyrimai, analizės aiškiai rodo rezultatą.Visiems istoriškai aišku, kad NATO šalis pulti nelabai kas mėgsta, nes tai visais aspektais per brangu,” paaiškino ekspertas.
