2021 02 09
2021 m. sausio 28 d. VUL Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta procedūra, kurios metu kūdikiui po užgimimo neperspaudus ir neperkirpus virkštelės yra atliekami pirmieji gydymo veiksmai, susiję su kvėpavimo takais. Tokiu būdu naujagimis kurį laiką dar gali gauti deguonies per placentą iš motinos, kol pats pradeda kvėpuoti.
„Pirmą kartą mūsų daugiadalykė komanda susidūrė su atveju, kai nėščios moters vaisiui 29 nėštumo savaitę, atlikus ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografiją, buvo nustatytas darinys krūtinės ertmėje, dėl kurio sparčiai pardėjo kauptis skystis krūtinplėvės ertmėje, ėmė spausti plaučius bei širdį, sutrikdydamas jų veiklą. Matėme, jog skysčio vaisiaus krūtinės ląstoje susikaupė tiek daug, kad širdelę perstūmė iš kairės pusės į dešinę. Po kurio laiko ir dešinėje pusėje pradėjo kauptis skystis. Situaciją sunkino tai, kad dėl vaisiaus patologijos ėmė prastėti ir mamos būklė”, – pasakoja VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.
Literatūroje yra aprašyta atvejų, kai dėl susikaupusių skysčių vaisiui jie nuleidžiami dar esant gimdoje, nes mechaniškai spaudžiamas plautis negali normaliai vystytis. Deja, šiuo atveju vaisiaus padėtis gimdoje buvo nepatogi tokiai procedūrai, be to, vaisiaus amžius buvo 32 savaitės, todėl medikai priėmė sprendimą nėštumą užbaigti ir užgimusįjį gydyti kaip naujagimį.
„Skystis vaisiaus krūtinės ląstoje gali kauptis dėl įvairių priežasčių – genetinių, infekcijos, įvairių apsigimimų. Šiuo atveju aptiktas darinys kairės pleuros ertmėje. Įvertinus visus duomenis, nustatyta, kad tai plaučių sekvestras. Plaučių sekvestras sudarytas iš plaučio audinio su atskira kraujotaka, krauju aprūpinamas tiesiai iš aortos. Kadangi sekvestras neturi jungties su kairio plaučio audiniu, jis vaiko organizmo deguonimi neaprūpina, todėl suradus plaučių sekvestrus vaikai operuojami, ir sekvestrai chirurgiškai pašalinami. Šios operacijos atliekamos maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus“, – aiškina Santaros klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Arūnas Strumila.
Anot gydytojo vaikų chirurgo, vaisiui plaučių sekvestrai dažniausiai jokių problemų nesukelia, tačiau šiuo atveju dėl sekvestro užsisukimo pradėjo kauptis skystis pleuros ertmėje. Vaisiaus būklei blogėjant, gydytojų konsiliumas nusprendė atlikti EXIT procedūrą.
Kada taikoma EXIT procedūra?
EXIT procedūra (angl. Ex-utero intrapartum treatment) gali padėti išgelbėti naujagimį tais atvejais, kai dar vaisiui numatoma bloga prognozė dėl kritinės kvėpavimo takų ligos ar apsigimimo. Nėštumo laikotarpiu deguonis iš placentos vaisių pasiekia per virkštelę, todėl iki gimimo jam nereikia naudotis plaučiais. Įprastai gimusiam ir pirmą kartą įkvėpusiam naujagimiui plaučiai atsiveria ir pradeda veikti, deguonies tiekimas iš placentos tampa nebereikalingas, o placenta greitai atsiskiria nuo gimdos.
„Retais atvejais vaisiui gali atsirasti įgimtų vystymosi defektų, dėl kurių gimus jis negali normaliai kvėpuoti. Tokiais atvejais iki gimimo vaisius jaučiasi gerai, nes placenta atlieka plaučių funkciją. Bet kai naujagimis gimsta ir bando įkvėpti, jis negali užpildyti plaučių oru. Jei tokiam naujagimiui bus iš karto perspausta ir nukirpta virkštelė, jis negaus deguonies ir jam išsivystys hipoksija (deguonies trūkumas). EXIT procedūra leidžia kompensuoti tą deguonies trūkumą ir suteikia kelias minutės brangaus laiko pirmiems naujagimio gydymo veiksmams dar iki tol, kol naujagimis pats pirmą kartą įkvėps“, – kalba Santaros klinikų Vaisiaus medicinos kompetencijos centro vadovė dr. Jelena Volochovič.
Šiam atvejui Santaros klinikų medikai ruošėsi ypač atsakingai: numatė galimas komplikacijas, joms pasirengė, koordinavo atskirų komandų veiklą. Vienu metu operacinėje buvo 24 medicinos darbuotojai: akušeriai ginekologai, vaizdinės diagnostikos specialistai, anesteziologai, naujagimių gaivinimo komanda, vaikų chirurgai.
Auksinės trys su puse minutės
Pasak Santaros klinikų Naujagimių skyriaus vedėjos dr. Ingridos Pilypienės, tik užgimus kūdikiui, neperspaudus ir nenukirpus virkštelės, vaikų chirurgai ištraukė skystį iš krūtinės ląstos. Procedūra užtruko 3,5 minutės, kol naujagimis deguonį dar gavo per virkštelę iš mamos. Tai buvo auksinės minutės, per kurias medikų komanda galėjo padaryti tai, kas būtina, ir nesijaudinti, jog naujagimiui pristigs oro.
„Naujagimio gaivinimo komandai teko gaivinti naujagimį dar neatskyrus jo nuo mamos. Šis atvejis tik dar kartą patvirtino, jog Santaros klinikose dirba daugiadalykė komanda, galinti teikti pagalbą sudėtingais ir ypač retais atvejais. Geras rezultatas priklauso nuo daugelio dalykų: tikslios patologijos diagnostikos, motinos ir vaisiaus būklių stebėjimo, pačios operacijos suplanavimo ir įvykdymo“, – sako prof. Diana Ramašauskaitė.
Naujagimio gaivinimas ir intensyvus gydymas po gimimo
„Kaip ir buvo tikėtasi, gimus naujagimio būklė buvo labai sunki. Pleuros ertmėje susikaupęs skystis buvo suspaudęs plaučius, ypač kairįjį, nustūmęs širdį ir stambiąsias kraujagysles į joms nebūdingą vietą. Kol chirurgai stengėsi pašalinti pleuros ertmėje susikaupusį skystį, neonatologų komanda pradėjo naujagimį gaivinti. Į trachėją buvo įkištas vamzdelis, pro kurį naujagimiui buvo užtikrinamas dirbtinis kvėpavimas, buvo imtasi ir visų kitų būtinų gaivinimo žingsnių“, – pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. Arūnas Liubšys.
Po sėkmingo gaivinimo normalizavosi širdies darbas ir stabilizavus naujagimio būklę jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Naujagimis ir toliau buvo stebimas ir gydomas kartu dirbant neonatologams, vaikų chirurgams, vaikų kardiologui, vaikų radiologams ir kitiems specialistams. Laipsniškai vyko plaučių išsiskleidimas ir gerėjo kvėpavimas, tačiau pacientui iš karto buvo nustatytas labai padidėjęs plaučių kraujagyslių spaudimas, vadinamoji plautinė hipertenzija, kuri stipriai pasunkino kraujo įsotinimą deguonimi ir širdies darbą. Teko panaudoti specialų dirbtinį kvėpavimą – didelio dažnio osciliuojančią ventiliaciją, inhaliuoti azoto oksidą, kuris išplečia plaučių kraujagysles, taip jose sumažindamas padidėjusį spaudimą.
Gydytojas neonatologas doc. dr. A. Liubšys teigia, kad neapsieita ir be širdies darbą bei kraujagyslių tonusą palaikančių medikamentų nuolatinės infuzijos. Pro į pleuros ertmę įkištą vamzdelį (dreną) nuolat skyrėsi vis dar besikaupiantis skystis, kurio laipsniškai mažėjo. Naujagimio būklė kasdien gerėjo, po truputį buvo galima mažinti reikiamą gydymą. Šiuo metu naujagimio būklė yra stabili ir jo gyvybei pavojus nebegresia. Tiesa, mažylio laukia dar viena operacija – plaučio sekvestro pašalinimas, tačiau ją galima bus atlikti vėliau, mažyliui sulaukus kelių mėnesių ir visiškai sustiprėjus.
Neonatologijos centro vadovas pasidžiaugė, jog didelės medikų komandos profesionalumas, koordinuotas darbas ir neeilinės pastangos leido išgelbėti dar vieną mažą ir gležną būtybę.
VUL Santaros klinikų informacija
