Vilnius, lapkričio 30 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia skaidrumo, nešališkumo ir atskaitomybės rizikų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamoje sporto reformoje. Pasak tarnybos, siūlomais pakeitimais būtų grąžinama ydinga ir pasenusi sporto finansavimo tvarka, didinanti korupcijos riziką.
Apie baigtą antikorupcinį vertinimą STT pranešė šią savaitę. Prašant ekspertinio įvertinimo, spalį į STT kreipėsi konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei 35 Seimo nariai – tarp jų ir keli valdantieji.
Tarnybos išvadoje, su kuria susipažino ir ELTA, teigiama, kad sporto reformos įstatymo projektų nuostatos yra pernelyg abstrakčios ir deklaratyvios. Todėl, anot STT, teisės aktuose įtvirtintos normos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, neobjektyviai bei sudaryti sąlygas galimai neskaidriam, neracionaliam, neefektyviam sporto projektų finansavimui.
STT pastebi, kad įstatymų pakeitimais siūloma grįžti prie analogiško, prieš 10 metų galiojusio teisinio reguliavimo, kai sporto rėmimo fondo lėšas skirstė iš sporto organizacijų atstovų sudaryta taryba. Tokiam modeliui pastabų yra teikusi ir STT, ir Valstybės kontrolė.
Įvertinusi įstatymų projektus, STT pabrėžė, kad dokumentų aiškinamajame rašte nėra pateikiami reformos būtinybę pagrindžiantys duomenys ar numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Tarnybos teigimu, tai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų esminių principų bei didina korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Pastabos siūlomai Nacionalinės sporto tarybos sudarymo tvarkai
Be to, pagrįstų abejonių STT kelia Nacionalinės sporto tarybos sudarymo tvarka. Teigiama, kad tarybos narių atrankos procedūra sudarytų sąlygas šio kolegialaus organo formavimo procese įtaką daryti sporto organizacijoms, kurios pačios tiesiogiai suinteresuotos finansavimu.
Pagal įstatymo projektą, kandidatus į Nacionalinės sporto tarybos susirinkimo narius rinktų sporto organizacijų, aukštųjų mokyklų deleguojami rinkėjai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga deleguotų po du atstovus, o kitos organizacijos turėtų teisę deleguoti tik po vieną narį.
„Iš Nacionalinės sporto tarybos projekto nuostatų bei aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl dviem vadovaujančiame lygmenyje tarpusavyje glaudžiai susijusioms organizacijoms suteikiama privilegija skirti net pusę galimų tarybos narių kandidatūras svarstysiančių rinkėjų ir galimai sudaryti iš anksto žinomą jų balsų daugumą, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus“, – rašoma STT antikorupcinio vertinimo išvadoje.
STT taip pat pabrėžia, kad Nacionalinės sporto tarybos nariams būtų taikomi pernelyg abstraktūs reikalavimai, neleidžiantys pagrįstai įvertinti jų tinkamumo šioms pareigoms.
„Analizuojamuose projektuose nėra apibrėžta tarybos narių teisinė atsakomybė, nors jiems būtų pavesta priimti sprendimus dėl reikšmingų valstybės biudžeto lėšų skirstymo. Svarbu ir tai, kad numatomos funkcijos apimtų ir administracinių nusižengimų tyrimus, nors tarybos nariai nebūtų valstybės tarnautojai. Tai vertinama kaip ydingas, teisinę atskaitomybę silpninantis sprendimas“, – teigiama šią savaitę išplatintame STT pranešime.
Galiausiai, tarnyba atkreipia dėmesį, jog ŠMSM inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma panaikinti Kompetencijų centrą, atliekantį objektyvią projektų ekspertizę.
„STT pažymi, kad tokiu atveju vėl galėtų būti perkamos išorinės paslaugos iš subjektų, susijusių su finansavimo gavėjais, kaip tai buvo anksčiau. O tokia praktika antikorupciniu požiūriu, vertinama, kaip ydinga“, – rašoma pranešime.
ELTA primena, kad ŠMSM siūlo sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą į vieną biudžetinę įstaigą.
Nurodoma, kad pertvarka inicijuojama, atsižvelgus į atliktų patikrinimų išvadas bei kilusį nepasitenkinimą dėl sporto politikos įgyvendinimo kokybės.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
