Pandemijai ir karantinui pakeitus visą Lietuvos darbo rinką, žemės ūkis liko vienas iš kelių sektorių, kuriuose darbuotojų poreikis nesumažėjo. Artėjant sezoninių darbų pradžiai, vis aktualesnis tampa žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimas žemės ūkyje.
„Sezoniniai darbuotojai yra svarbūs ne tik stipriems prekiniams ūkiams. Net ir mažiems, vos vieno hektaro, ūkiams, sezono metu taip pat reikia bent kelių papildomų darbo rankų. Nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas didelis, tačiau rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbuotojų yra sudėtinga. Pokalbiuose su ūkininkais paaiškėjo, kad daugelis nėra susipažinę su supaprastinta nekvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Leidimas dirbti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo
Leidimus dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduoda Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Norint įdarbinti užsienietį sezoniniam darbui, nereikalaujama, kad jis turėtų kvalifikaciją ar darbo patirtį, tačiau šis darbas turi būti įtrauktas į oficialiai patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą (bus aktyvi nuoroda į sąrašą).
Užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal sutartį su darbdaviu, leidimas išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti šį sezoninį darbą. Darbdaviui prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis turi turėti tinkamą patalpą gyventi. Šis plotas (ne mažesnis kaip 7 kv. m) turi būti gyvenamosios paskirties patalpose, o kad patalpos yra gyvenamosios įrodo atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre.
Užimtumo tarnybos teigimu, darbdavių pateikti dokumentai yra išnagrinėjami ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Tačiau jeigu dokumentų nereikia tikslinti ar papildyti, dažniausiai jie išnagrinėjami daug greičiau – per 3-4 darbo dienas.
Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Leidimas gali galioti vienam nepertraukiamam arba keliems trumpesniems laikotarpiams, tačiau jų bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių laikotarpio.
Už leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimą imama valstybės rinkliava – 34 Eur. Ją darbdavys turi sumokėti iki prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos.
Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduota paslaugų sektoriuje. Darbuotojų reikėjo gaminant maisto produktus, teikiant žemės ūkio paslaugas, apdorojant derlių, prižiūrint gyvulius, auginant daugiamečius augalus, sodinant mišką ir kt. Populiariausios profesijos: maisto pusgaminių ruošėjas, žuvų darinėtojas, kvalifikuotas braškių ūkio darbininkas, fasuotojas ir kt. Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą išduota Ukrainos (68 proc. visų išduotų leidimų), Baltarusijos (19 proc.), Sakartvelo (5 proc.) piliečiams.
Šaltinis: Užimtumo tarnybos duomenys
Specialistų kvota dar neišnaudota
Reikiamą profesiją turinčius darbuotojus darbdavys gali įdarbinti pagal darbo sutartį ir ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui. Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir nėra išnaudota nustatyta kvota.
Į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą įtrauktas ir žemės ūkis. Šiame sąraše 2021 metams nurodytos 96 profesijos. Iš jų 3 priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 metams nustatyta kvota leis įdarbinti 32200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų 2000 – žemės ūkyje.
Migracijos departamentas savo interneto tinklapyje https://www.migracija.lt/ viešai skelbia apie užsienio specialistų kvotos išnaudojimą. Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu nustatyta kvota nėra išnaudota.
Trūkstamų profesijų užsieniečius galima įdarbinti ir išnaudojus kvotą, tačiau jiems bus taikoma bendra tvarka. Tai reiškia, kad Užimtumo tarnybai nustačius, jog į darbdavio skelbtą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti jos leidimą įdarbinti užsienietį.
Baltarusius įdarbinti lengviausia
Šiuo metu Lietuvoje lengviausia įdarbinti Baltarusijos piliečius, kuriems nuo praėjusių metų rugsėjo taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka. Norint įdarbinti baltarusius, turinčius lengvatine tvarka išduotas mūsų šalies daugkartines nacionalines vizas, tereikia, kad laisva darbo vieta būtų užregistruota Užimtumo tarnybos duomenų bazėje.
Darbdaviai gali įdarbinti ir neturinčius kvalifikacijos bei darbo patirties Baltarusijos piliečius. Tuo tarpu kitiems trečiųjų šalių piliečiams yra taikomas reikalavimas turėti profesiją ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus (išskyrus stažuotojus arba praktikantus ir sezoninius darbuotojus).
Leidimas dirbti Baltarusijos piliečiams išduodamas iki daugkartinės nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Vėliau šį terminą galima pratęsti naujam laikotarpiui.
Gavęs leidimą dirbti, Baltarusijos pilietis gali su darbdaviu sudaryti darbo sutartį ir iš karto pradėti dirbti. Apie tokio darbuotojo, kaip ir visų kitų užsieniečių, įdarbinimą darbdavys privalo pranešti Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pateikdamas nustatytos formos pranešimą LDU.
Trūksta motyvuotų darbuotojų
Papildomų darbo rankų reikės jau netrukus. Vien didžiuosiuose Lietuvos daržovių ūkiuose reikia bent tūkstančio sezoninių darbuotojų. Daugiau jų reikia ne tik daržovių augintojams, bet ir uogynų, sodų savininkams.
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, norėdami įdarbinti užsieniečius, vieni darbdaviai kreipiasi į įdarbinimo agentūras, kiti – siunčiasi iš Lenkijos komandiruotus ukrainiečius. Jeigu darbdavys nori pats įsivežti sezoninį nekvalifikuotą darbininką, susiduria su kliūtimi – užsieniečiai yra įdarbinami tik tuomet, kai laisvai darbo vietai užimti nėra tinkamų Lietuvos gyventojų. Z. Cironkienės nuomone, šis reikalavimas labai trukdo įdarbinti motyvuotus žmones. „Dirbti žemės ūkyje nelengva, žmogus turi būti fiziškai stiprus. Užimtumo tarnybos siūlomiems žmonėms darbas daržininkystės ūkiuose yra per sunkus, dirbti pas mus jie nesuinteresuoti. Nuimant derlių, prižiūrint pasėlius, ruošiant produkciją pardavimui reikia atsakingai į darbą žiūrinčių darbuotojų“, – sakė direktorė. Jos teigimu, Užimtumo tarnyba turėtų išplėsti ir trūkstamų profesijų sąrašą.
Prašoma papildyti sąrašą
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą papildyti norėtų ne tik daržovių augintojai, bet ir kitų žemės ūkio sektoriaus sričių darbdaviai. Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkio subjektų norus ir nusiuntė kreipimąsi Užimtumo tarnybai su prašymu į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą įtraukti veterinarijos gydytojų, melžėjų-operatorių, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų specialybes.
Darbdaviai taip pat turi žinoti ir apie karantino metu taikomas išimtis. Žemės ūkio srities darbuotojams, turintiems galiojančias darbo vizas ar kitais atvejais, žemės ūkio ministras gali išimties tvarka išduoti leidimus atvykti dirbti į Lietuvą. Tokiu atveju darbdaviai arba iš trečiųjų šalių atvykstantys asmenys Žemės ūkio ministerijai turi pateikti motyvuotus prašymus, kurie bus išnagrinėti.
